-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
1944 m. liepos 1–22 d. Breton Vude (JAV) vykusioje konferencijoje susitarta nustatyti pagrindinių pasaulio valiutų ir aukso fiksuotą kursą. Doleris buvo susietas su auksu santykiu 35 doleriai už aukso unciją. Po šio susitarimo įsteigtas Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas.
Susitarimas galiojo iki 1971 m. rugpjūčio 15 d., kai buvo panaikintas aukso standartas ir kai įsigalėjo kintamojo valiutos kurso sistema. Tačiau ir po šios datos dalį savo atsargų valstybės laiko aukso pavidalu, nors popieriniai pinigai nėra pagrįsti auksu.
„Auksas visada buvo, yra ir liks realią vartojamąją vertę turinti vertybė, todėl, ištikus visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas geriau nei valiuta yra apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią. Aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje atlieka galutinio rezervo šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti, esant minėtoms ypatingoms aplinkybėms, funkciją“, – sakė Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Mindaugas Vaičiulis.
Pasak jo, esant palankioms sąlygoms rinkoje, Lietuvos bankas turimą auksą (5,8 t) investuoja, pvz., dedami terminuotieji indėliai arba jis laikinai iškeičiamas į pinigines lėšas, šios investuojamos. „Nors aukso kainos kitimo dydis neretai primena akcijų vertės pokyčių mastą, tačiau auksas yra kitokia investicija nei akcijos“, – pasakojo M.Vaičiulis.
Pagal naujausius duomenis, pasaulio centriniai bankai yra sukaupę 29 000 t aukso.
Lietuvos banko valdomo aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvos laikotarpiu, jas užsienio valstybės grąžino atkūrus Lietuvos Respubliką arba sumokėjo kompensaciją pinigais.
Lietuvos auksas laikomas Londone, Anglijos banke – tai Jungtinės Karalystės centrinis bankas. „Mūsų turimomis žiniomis, dauguma pasaulio centrinių bankų aukso atsargas laiko Londone, Anglijos banke, arba Niujorke, JAV federalinėje rezervų saugykloje. Tai lemia ir saugumo sumetimai, ir tai, kad ten yra tarptautinės prekybos auksu centrai – esant galimybei investuoti auksą išvengiama transportavimo išlaidų“, – sakė M.Vaičiulis.
Nuo savo veiklos pradžios didžiąją aukso dalį Lietuvos bankas laikė užsienyje, tik nedidelį jo kiekį palikdavo kasoje Lietuvos banko rūmuose Kaune, Maironio gatvėje.
Dar 2013 m. Vokietija paskelbė, kad pradėjo grąžinti savo aukso atsargas iš užsienio atgal į šalį. Iki 2020 m. Vokietija pusę savo turimų 3378 t aukso luitų perveš į saugyklą Frankfurte prie Maino. Likusi dalis ir toliau bus saugoma Niujorke bei Londone. Sutartis dėl aukso saugojimo Centriniame Prancūzijos banke bus nutraukta.
Auksas iš Vakarų Vokietijos buvo išgabentas per Šaltąjį karą. Taip vokiečiai pasielgė baimindamiesi Sovietų Sąjungos puolimo. 3378 t aukso, kurios dabar būtų vertos apie 120 mlrd. eurų, buvo paslėptos giliai po Niujorku (po žeme Žemutiniame Manhatane) ir Paryžiumi įrengtose saugyklose. Net ir griuvus Berlyno sienai vokiečių auksas liko užsienyje.
Vokietijos bankas neinformuoja, kokiu keliu – oru, sausuma – auksas yra gabenamas. Neabejojama, kad iš JAV auksas (300 t) gabentas lėktuvais. Kadangi draudimo bendrovės nesiima drausti daugiau nei 3–5 t aukso, vadinasi, iš JAV į Vokietiją auksui pargabenti reikėjo nuo 60 iki 100 lėktuvų skrydžių. Vokietijos banko svetainėje skelbiama, jog 2013 m. iš Niujorko pargabentos 5 t aukso. Tai leidžia spėti, kad tokiomis dalimis auksas ir buvo skraidinamas į Europą.
Nuo 1973 m. Vokietija nepirko ir nepardavė aukso. Skelbiama, kad nei Niujorke, nei Prancūzijoje aukso saugojimas Vokietijai nieko nekainuoja.
Vokietijos bankas pradėjo grąžinti auksą veikiamas visuomenės ir vyriausybės spaudimo, kai imta kelti klausimus, ar auksas apskritai nėra dingęs. Sprendimas priimtas sukritikavus Bundesbanką dėl nesugebėjimo valdyti savo aukso atsargų, kurios niekada nebuvo „fiziškai patvirtintos“.
Skelbiama, kad pastaraisiais metais savo auksą susigrąžino ir Azerbaidžanas, Ekvadoras, Iranas, Libija, Meksika, Rumunija, Venesuela, Nyderlandai.
