Žaliaisiais plaučiais dažnai vadinami miškai – Lietuvos pasididžiavimas, kurio mūsų šaliai gali pavydėti nemažai Europos valstybių. Miškų ištekliai ne tik prisideda prie šalies ekonominės gerovės, bet ir padeda išsaugoti bioįvairovę, o nuo miesto šurmulio pavargusiems žmonėms vis dažniau tampa poilsio oaze. Tiesa, gerai miško būklei palaikyti reikalinga nuolatinė priežiūra, bet jai skiriamą laiką šiuo metu dažnai eikvoja miškininkų pečius slegiantys pašaliniai administraciniai darbai.
Miškuose elgiasi kultūringiau
49,2 proc. – tokią dalį 25 903 ha plotą užimančioje Kauno miškų urėdijoje šiuo metu sudaro saugomos teritorijos. Anot urėdijos vadovo Sauliaus Lazausko, rekreaciniai miškų plotai šalia Kauno kasmet didėja, todėl galima teigti, jog miškas priemiestyje tampa vis reikalingesnis žmonių poilsio tikslams tenkinti.
Be to, anot S.Lazausko, pastaruoju metu pastebima teigiamų miško lankytojų elgesio pokyčių. Vandalizmas miške vis dažniau tampa praeities atgyvena. „Manau, vis daugiau žmonių supranta, jog valstybinių miškų plotai yra bendras turtas, tad, šiukšlindami ar kitaip kenkdami miškams, kenkia ir patys sau“, – aiškino Kauno miškų urėdijos vadovas.
Nors šalia laikinosios sostinės plytintys miškai tampa svarbia gyventojų poilsio erdve, tačiau tam, kad juose lankytis būtų malonu ir saugu, būtina nuolatinė priežiūra.
Vienas svarbiausių miškų priežiūros darbų Kauno regione dabar – ūkininkavimas miesto teritorijose esančiuose valstybinių miškų plotuose, reikalaujančiuose specifinės priežiūros. „Neatsimenu tokios savaitės, kad nebūtų bent vieno pranešimo ar pageidavimo dėl miesto miško tvarkymo“, – sakė S.Lazauskas.
Socialinės, ekologinės ir ekonominės miškų vertės didinimas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria Kauno regiono miškai. Ne mažiau svarbios užduotys – grąžos valstybei iš miškų didinimas ir racionalus miško išteklių panaudojimas.
Miškų Lietuvoje – vis daugiau
Šiuo metu Lietuva gali džiaugtis trečdalį šalies teritorijos užimančiais miškais, tačiau norint, kad jie ir toliau būtų vertingi įvairiais aspektais, svarbu atsižvelgti į darnios miškininkystės principus.
Viena esminių darnios miškininkystės nuostatų – miško naudotojų atsakomybė tiek už dabartinės, tiek už būsimų kartų švarią gyvenamąją aplinką, aukštą gyvenimo kokybę. Mišką svarbu naudoti ne tik siekiant pelno, bet ir aktyviai mažinant žalą jam, jo bioįvairovei, taip pat atsižvelgti į vietos gyventojų ir miške dirbančių asmenų poreikius.
Baimę, kad Lietuvoje miškai dažniau kertami, nei sodinami, vis dar junta dalis gyventojų, tačiau skaičiai rodo ką kita. S.Lazauskas priminė, kad nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje miškų ištekliai padidėjo 217 mln. kietmetrių.
„Lietuvoje miškai yra tausojami. Valstybiniuose miškuose per metus iškertame tik 1,1 proc. ploto, Kauno miškų urėdijoje per metus iškertame 1,25 proc. ploto, o Švedijoje iškertama apie 2,5 proc. miško ploto. Miškų kertama visada mažiau, nei priauga, todėl medienos tūris ir miškų plotas Lietuvoje nuolat didėja“, – tikino S.Lazauskas.
Pertvarka atsilieps efektyvumo iššūkiams
Lietuvos miškų plotams plečiantis, o miestų gyventojams vis dažniau suprantant poilsio reikšmę, žaliųjų plaučių priežiūrai reikia vis daugiau pastangų. Bet dabartinis darbo urėdijose pobūdis verčia miškininkus atlikti ir tiesiogiai su miškų priežiūra nieko bendra neturinčias užduotis.
Tikimasi, kad miškininkams geresnes darbo sąlygas ir solidesnį atlygį, miškams tinkamą apsaugą, o valstybei gausesnę finansinę grąžą užtikrins miškų urėdijų tinklo optimizacija. Šiuo metu 42 šalyje veikiančias ir tarpusavyje konkuruojančias urėdijas planuojama sujungti į vieną valstybės įmonę.
Kaip teigia aplinkos ministras Kęstutis Navickas, valstybinių miškų konsolidavimas vienoje įmonėje padėtų užtikrinti valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą. Pertvarka leis padidinti ekologinę bei socialinę miškų vertę. Be to, atlikti pertvarką valstybinių miškų sektoriuje Lietuvai rekomendavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
„Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien tam, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Be to, po pertvarkos esminiai miškuose dirbančių žmonių darbai ir funkcijos nekis – jie ir toliau stengsis atkurti miškus, juos saugos ir prižiūrės. Tikiu, kad visa tai vyks dar sklandžiau“, – sakė K.Navickas.
Ekspertai pažymi, kad po pertvarkos urėdijos išvengs besikartojančių administracinių funkcijų, kurioms išleidžiama daugiau nei trečdalis urėdijų lėšų, gautų iš apyvartos. Viena valstybinius Lietuvos miškus valdysianti įmonė leis suformuoti bendrą investicijų politiką, efektyviau naudoti turimus technologinius išteklius, įgalins bendrą darbuotojų skatinimo sistemą. Galiausiai kai kurių nuostolingai veikiančių urėdijų visai neliks.
Aplinkos ministro nuomone, reformavus valstybinių miškų valdymo tinklą, naudą pajaustų ir miškininkai, ir regionai, jų plėtra būtų palengvinta, o socialinė atskirtis – sumažinta. Svarbu pažymėti, kad tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų etatų skaičius nebūtų mažinamas, o dėl reformos sutaupytas pajamas būtų galima skirti darbuotojų algoms didinti.
