Lietuvišką kiaulieną – į raudonąją knygą

Prieš trejetą metų kiaulių marui išnaikinus ištisus kiaulių ūkius, riestauodegių augintojai labai nedrąsiai grįžo prie šios veiklos. Tačiau į rekordines aukštumas šokusios pašarų ir energetinių resursų bei kritusios supirkimo kainos grasina ir vėl uždaryti kiaulių ūkius, o čia dirbančiuosius palikti be pragyvenimo šaltinio.

Ūkininkai nelepia jau dabar dirbantys „į minusą“. Ir jeigu nesulauks valdžios pagalbos, lietuvišką kiaulieną, sako, bus galima įrašyti į raudonąją knygą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus Žydrūno Vaišvilos teigimu, sprendžiant iš skaičių, ūkininkai neperdeda. Prieš afrikinio maro epidemiją Panevėžio rajone buvo suskaičiuojama apie 600 įmonių ar pavienių kiaulių augintojų. Didelė jų dalis tvartuose laikė vos po kelis ar net ir vieną gyvulį – savo poreikiams. Tačiau kirtus marui, šiuo metu liko tik 44 kiaulių augintojai per visą rajoną. Trys jų verčiasi komerciniu auginimu, laiko nuo šimto iki kelių tūkstančių riestasnukių.

„Iš viso Panevėžio rajone auginama 56 000 kiaulių, didžioji dauguma jų – bendrovės „Idavang“ komplekse, – vardija Ž. Vaišvila. – Taip pat yra du didesni ūkininkai, įregistravę apie 500 ir 100 kiaulių atitinkamai.“

Anot specialisto, po kiaulių maro komerciniai kiaulininkystės ūkiai atsigavo, bet pavieniai žmonės retai kada ryžtasi auginti.

Visą straipsnį skaitykite vasario 4 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.