Dėl prasidėjusių Panevėžio modernaus baseino statybų šią žiemą panevėžiečiams likus be ledo arenos, mieste svarstoma išlieti čiuožyklą po atviru dangumi.
Manoma, kad tai būtų alternatyva ir kitomis žiemomis, kol arena bus užvėrusi duris lankytojams.
Ieško vietos
Panevėžio ledo arenos administratoriaus Artūro Blažinsko teigimu, šiuo metu ledo arena virtusi sandėliu, o ledo ritulininkai treniruojasi Kėdainiuose, Rokiškyje ar Šiauliuose.
Rungtynės dažniausiai organizuojamos Elektrėnuose, Vilniuje ar Daugpilyje.
„Ledas miestui tikrai reikalingas. Žmonių, pamėgusių pačiūžas ir ledą, bendruomenė kasmet auga“, – teigė A. Blažinskas.
Savaitės pradžioje iš Panevėžio valdžios atstovų jis sulaukęs pasiūlymo apžiūrėti kelias vietas, kur būtų galima įrengti čiuožyklą.
A. Blažinsko nuomone, idealiausia tam vieta būtų Panevėžio sporto rūmų teritorijoje esantis futbolo stadionas. Čia yra visa reikalinga infrastruktūra tokiai veiklai, apšvietimas, patogus susisiekimas ir automobiliais, ir pėsčiomis.
„Užtektų trečdalio futbolo stadiono. Naujo baseino statybos užtruks ne vienerius metus, tad toje vietoje čiuožyklą būtų galima įrengti ir kitą, ir dar kitą žiemą“, – mano ledo entuziastas.
Dėl baseino statybų šiemet ledo arena lankytojų nepriima, tad ieškoma būdų, kaip įrengti čiuožyklą po atviru dangumi. P. ŽIDONIO nuotr.
Žarnos su vandeniu neužteks
A. Blažinskas skaičiuoja, kad ledo arenai po atviru dangumi išlaikyti reikėtų apie 10 tūkst. eurų mėnesiui.
Didžiąją dalį šios sumos sudarytų ledo liejimo mašinos nuoma ir ledo priežiūra. Ledo ritulio mokykla, kuriai ir vadovauja pats A. Blažinskas, turi keturias tokias mašinas.
Viena jų naudojama ledo arenai Kėdainiuose, kita – Vilniuje.
Vieną tokią mašiną iš Ledo ritulio mokyklos nuomojosi ir A. Blažinsko administruojama Panevėžio ledo arena.
Pasak A. Blažinsko, ledui išlieti užtektų trijų ar keturių dienų, reikėtų tik papildomų darbo rankų. Tam, kad būtų galima čiuožti, reikia išauginti maždaug dviejų centimetrų ledo storį.
„Vien numesti žarnos su vandeniu neužteks, ledą priauginti reikia palengva. Norint dviejų centimetrų storio dangos, reikia apie dvidešimties liejimų“, – aiškino uždarytos arenos administratorius.
Kiek panevėžiečiams galėtų kainuoti apsilankymas čiuožykloje, A. Blažinskas kol kas nelinkęs prognozuoti.
„Ledas miestui tikrai reikalingas. Žmonių, pamėgusių pačiūžas ir ledą, bendruomenė kasmet auga.“
A. Blažinskas
Bendruomenės rankose
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigė, kad pati Savivaldybė nebūtų pajėgi įrengti ledo areną po atviru dangumi. Apskaičiuota, kad visus reikalavimus atitinkanti arena vienam sezonui kainuotų apie pusę milijono eurų. Pasak T. Juknos, pinigų reikia svarbesniems infrastruktūros objektams užbaigti.
Tačiau direktorius tvirtina palaikantis ledo ritulio entuziastų idėją turėti laikiną čiuožyklą.
„Pati idėja labai gera ir sveikintina. Mieste yra daug iniciatyvių bendruomenių, jos gauna nemažai lėšų savo veiklai. Jeigu skirtų kažkokią dalį ne kelionėms, o tokioms iniciatyvoms, rezultatu galėtų džiaugtis visi panevėžiečiai. Mes tokią idėją labai palaikytume, padėtume nuvalyti sniegą, pasirūpinti apšvietimu, kitais darbais, bet pačią iniciatyvą turi rodyti šią idėją brandinantys žmonės“, – teigė T. Jukna.
Artūras Blažinskas skaičiuoja, kad ledo areną po atviru dangumi išlaikyti per mėnesį atsieitų apie dešimt tūkstančių eurų. P. ŽIDONIO nuotr.
Siūlytų vietą prie marių
Kur tokia čiuožykla galėtų atsirasti, diskusinis klausimas. Nors anksčiau ne vienerius metus ledą raižyti pačiūžomis buvo galima Senvagėje, anot T. Juknos, toks pasiūlymas net nebūtų svarstomas.
„Senvagėje ledas nelygus. Be to, turėjome tragišką atvejį, kai įlūžo vaikai. Jeigu leisime čiuožti per šalčius, vaikai tą norės daryti ir polaidžio metu, kai ledas nesaugus. O pastatyti po prižiūrėtoją neturime galimybių“, – šį variantą kaip nesaugų atmetė administracijos direktorius.
Nelabai tam tinkamas pasirinkimas ir dirbtinės dangos stadionai. Šiuo metu žemė, anot T. Juknos, dar gana šilta, todėl reikėtų daug darbo, kol būtų atšaldytas ir čiuožyklai paruoštas pagrindas. Esant tokioms oro sąlygoms, T. Juknos nuomone, idealiausia būtų lieti ant asfaltuotos dangos.
„Tokią aikštelę turime prie „Ekrano“ marių, ji šiuo metu mažiau naudojama. Galime ją nuvalyti, apšvietimas taip pat yra. Bet ledo išliejimu ir priežiūra turėtų rūpintis iniciatoriai. Jeigu yra noras, mes jį palaikysime. Kad nebūtų taip, jog Savivaldybė padarys, o mes pasidžiaugsime. Tai nebūtų teisinga. Savivaldybė tikrai turi svarbesnių darbų. Kai patys įsirengia, tai kitaip ir saugo, ir prižiūri savo turtą, o kai Savivaldybė padaro, tai tik pretenzijos“, – tikina T. Jukna.