Laisvės aikštė ketvirtadienį trumpam pakvipo mišku, o panevėžiečių namuose – Kalėdomis.
Daugiau nei dešimtmetį šalies miškininkų puoselėjama tradicija prieš gražiausias metų šventes nemokamai dalyti spygliuočių šakas šiemet vėl sugrįžo. Tradicinei akcijai „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ panevėžiečiams miškininkai paruošė apie 3000–4000 eglės, pušies, sidabrinės eglės šakų ir netgi nedidelių eglaičių.
Pirmą kartą tokią akciją prieš penkiolika metų surengė Šiaulių krašto miškininkai ir netrukus ji prigijo visoje šalyje. Tik pernai dėl griežto karantino šakos nebuvo dalijamos.
„Ir šiemet turėjome abejonių, dalyti šakas ar ne. Bet žmonėms jų labai reikia: sulaukėme daug skambučių, kada atvešime“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio medelyno vadovas Egidijus Kaluina.
Jo nenustebino iš ne vieno panevėžiečio išgirsti žodžiai: „pagaliau sugrįžo“. Pasak medelyno viršininko, per daugelį akcijos metų dalies ateinančiųjų pasiimti šakos veidai jau matyti.
Nusidriekė eilė
Visgi šiųmetės šakų dalybos buvo kitokios. Anksčiau minia jas išgraibstydavo žaibiškai – pilnutėlė traktoriaus priekaba ištuštėdavo vos per keliolika minučių.
Šįkart miškininkai pasistengė, kad tokios grūsties nebūtų. Kad panevėžiečiai su šventiniu atributu namo neparsineštų ir viruso, pastatyti atitvarai, o atėjusieji šakos tvarkingai rikiuojami į eilę.
Be to, šiemet šakas miškininkai atgabeno dviem traktoriais. Tad per aikštę nutįsus eilei, dalijimas užtruko ilgiau – per pirmąją valandą buvo spėta išdalyti vos daugiau nei pusė paruoštų šakų.
Iš jų krūvos panevėžiečiai rinkosi kas po vieną, kas ir po kelias. Spygliuotų dovanų miškininkai neribojo. Pasak E. Kaluinos, dažnas teisinosi net neklausiamas – imantis vieną savo namams ar laiptinei papuošti, o kitą – nevaikštančiai kaimynei.
„Kitas gal negali net ir šakos nusipirkti, tai nors parsineša mūsų dovanotą. Sunkiau besiverčiantiems pagelbėjame nors tiek“, – mano medelyno viršininkas.
Dirbo savaitę
Šakos atkeliauja iš labai įvairių vietų. Daugiausia iš kirtaviečių, kur kertami eglynai. Kita dalis nugenima nuo pakelėse augančių eglių.
Miškininkai šiemet panevėžiečiams pateikė ir staigmeną – sidabrinės eglės šakas.
Pasak E. Kaluinos, medelynas turi lauką sidabrinių eglučių, kurių nebetikslinga auginti, tad jas išpjovė. Dalis jų parduodamos, o kitos, panevėžiečių džiaugsmui, tapo šakomis.
Pasak medelyno viršininko, tūkstančiams šakų prikapoti užtrunka laiko. Tai, kas ketvirtadienį atvežta į Laisvės aikštę, pradėta ruošti kone prieš savaitę. Ir šį darbą nudirbo 7–8 žmonės. Miškininkų atstovas tvirtina, jog nedovanojama bet kokių šakų – išrenkamos gražiausios, puošniausios.
Nors anksčiau miškininkai yra dovanoję ir kankorėžių dekoracijoms pasigaminti, šiemet Panevėžyje tokios minties atsisakyta.
Prie šakų dalybų šįkart neprisidėjo ir Kalėdų Senelis, anksčiau panevėžiečius vaišindavęs saldainiais.
„Buvo mintis persirengti ateinančių metų simboliu tigru, bet paskui nuspręsta, kad žmonės iš karto pradės burtis. Palauksime kitų metų. Tada jau tikrai pasistengsime padaryti didesnę šventę“, – žada E. Kaluina.
Vogti brangu
Artėjant šventėms miškininkai dažniau atkreipia dėmesį į vietas, kur auga eglutės. E. Kaluina pastebi, kad neberizikuojama nelegaliai jų kirsti. Šiais metais Panevėžio miškininkai tokių vagių dar nenutvėrė.
Nuo miško vagysčių atgraso ne tik išaugusios baudos, kai už eglaitę gresia pakloti per 100 eurų. Pasak medelyno vadovo, šiomis dienomis įvažiuoti į mišką rizikinga dėl itin slidžių keliukų.
„Beieškant tos eglutės miške lengva nuslysti – žalos bus daugiau nei naudos“, – juokauja medelyno vadovas.
