-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologo Dovilo Petrulio teigimu, aikštės tyrinėjimo darbai tik įpusėjo – archeologai tikisi sulaukti dar įdomesnių žinučių iš tolimos praeities.
Anot miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės, bus ieškoma būdų ir galimybių, kaip senojo grindinio fragmentą atidengti ir palikti kaip modernios Laisvės aikštės akcentą. Architektės teigimu, šis klausimas aptartas ir su rangovais.
„Kol kas reikia sulaukti archeologinių tyrinėjimų pabaigos. Neatmetama, kad toliau kasinėjant aikštę gali atsiskleisti ir dar kitų įdomių dalykų“, – sako D. Gasiūnienė.
Didžiausia traukos vieta Panevėžyje – Laisvės aikštė – neabejotinai yra vienas įdomiausių objektų miesto istorijos pėdsakais sekantiems archeologams.
Ilgą laiką ji buvo miesto ekonominiu centru: čia šurmuliuodavo turgūs, į kuriuos suvažiuodavo ūkininkai iš visos apskrities, aplink stovėjo smuklės.
Panevėžyje turgūs šeštadieniais ir sekmadieniais nebuvo rengiami, nes tai buvo lietuvių ir žydų šventinės dienos – taip buvo atsižvelgiama į mieste vyraujančias tautines bendruomenes ir jų religinius įsitikinimus.
Visą straipsnį skaitykite gegužės 23 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Komentarai
-
- VAU !
- 11:34 2019.05.23
-
- su gintaro ašara
- 11:46 2019.05.23
-
- Atostogų laikas
- 11:54 2019.05.23
-
- net atkasta Troja nesuteikė laimės
- 12:02 2019.05.23
-
- Panevėžietis.
- 13:30 2019.05.23
-
- Panevėžiečiui.
- 14:15 2019.05.23
-
- Panevėžietis.
- 22:30 2019.05.23
-
- Pritariu
- 01:37 2019.05.24
Rodyti visus komentarus (8)Turgaus aikštė XVIII amžiaus viduryje buvo AKMENINĖ. Pažanga daugiau nei europinio lygio, beveik kad kosminė !?????????????????????????
… AR kada baigsime juokinti save ir kitus su ale gigantiniais istorizmais?
Siūlau kol neatkas bent mamuto – nesvaigti dėl apsaugų, šviesų ir stiklo gaubtų.
Kokios didelės ir kokios gailios ašaros kaupiasi akyse, kai pagalvoju, kad giliai giliai giliai giliai giliai po mūsų kojomis ir po trinkelėmis guli ir laukia mūsų visų žvilgsnio, mūsų akių šviesos ir mūsų visų rankų šilumos, mūsų paglostymo ir mūsų apžiūrėjimo tie seni gimtinės laukų akmenys su visai mažais gimtinės laukų akmenukais ir akmenukais, su smėliu ir su žeme. Kaskime dar giliau, giliau, giliau, giliau ir giliau, kad dasikasti iki Australijos.
Anot miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės, bus ieškoma būdų ir galimybių, kaip senojo grindinio fragmentą atidengti ir palikti kaip modernios Laisvės aikštės akcentą.
H. Šlymanas buvo „pažeidžiamas žmogus, amžinai susirūpinęs savo reputacija, po kruopelytę kūręs sau tyrinėtojo biografiją„.
https://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipedos-istorija/troja-slymanas-klaipeda-1605398/
Na balvonas esi,jei tau neidomi Panevėžio praeitis.
Tvarte žvengia bėris ar širmis? Automobilio nevairuoji, elektros namuose neturi, per vandenyną atplukdytų bulvių nevalgai?
Graužk morką…
Palikti senosios aikštės atodangas – teisinga idėja.