Į maršrutinį miesto autobusą įlipa kontrolieriai tikrinti bilietų. Priėjusi prie vienos keleivės kontrolierė kreipiasi: močiute. O toji „močiutė“ – gal apie 50 metų!
Tad į ką dera kreiptis: „Močiute“?
Šis terminas parodo tam tikrą giminystės ryšį – vaikui močiutė yra motinos ar tėvo mama. Mano nuomone, joks svetimas žmogus neturėtų tokiu žodžiu kreiptis.
Tam yra labai teisingi ir gražūs žodžiai: ponia arba tamsta.
Kaip kreipiniai naudojami „pone“ ar „ponia“ neapibrėžia turtinės padėties. Tai tiesiog mandagūs, pagarbūs, seni kreipiniai, vartoti dar tarpukariu. Sovietmečiu juos bandyta pakeisti žodžiu „drauge“, bet tarp lietuvių toks kreipinys neprigijo.
Kam nepatinka „ponai“, kreipkitės „tamsta“, „jūs“, bet jokiu būdu ne „močiute“!
Ona Zinienė
Panevėžietė