Apie tai, kodėl svarbūs kraujo tyrimai ir kokias ligas galima juos pasitelkus aptikti, kalbamės su laboratorijos „Antėja“ direktore medicinai, gydytoja Dangira Babenskiene.
Kiekvienas žmogaus organas organizme atlieka tam tikrą funkciją ir į kraują išskiria atitinkamas medžiagas. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus, todėl norėdami patikrinti skydliaukės veiklą turime atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti, kiek hormonų skydliaukė išskiria. Šiuo atveju svarbu atlikti ne tik vieno hormono tyrimą, nes gali būti, kad vieno išskiriama tiek, kiek reikia, bet kitų – ne. Padarius visų skydliaukės hormonų tyrimus, gauname rezultatą, kiek šių medžiagų yra mūsų kraujyje. Jei per mažai ar per daug, vadinasi, yra problema ir žmogus turi gydytis.
Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Paprastai šeimos klinikose nemokamai atliekama vos keletas tyrimų: bendrasis kraujo, šlapimo, cholesterolio ir elektrolitų. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neatskleidžia. Pavyzdžiui, vienas bendrojo cholesterolio tyrimas yra visiškai neinformatyvus. Reikia atlikti lipidogramos tyrimą, kuris susideda iš keturių cholesterolio frakcijų, todėl konstatavimas, jog padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, dar nereiškia, kad yra sveikatos sutrikimų, nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra labai gerai. Vadinasi, šeimos gydytojo skiriamų tyrimų visiškai nepakanka išsamiai ištirti sveikatą.
Laboratorinėje diagnostikoje labai sparčiai pažengė technologijos, išsiplėtė laboratorinės diagnostikos galimybės, tačiau kol kas apie tai trūksta informacijos. Ne tik pacientai, bet ir gydytojai nežino dabartinės laboratorinės diagnostikos galimybių. Jei lyginsime su automobiliu – reikia tiksliai žinoti, kurią detalę keisti norint išspręsti problemą. Žinoma, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška, keisti kitą ir t. t. Lygiai taip pat ir dėl gydymo. Jei netiksliai diagnozuoji ligą, tu eksperimentuoji, skiri brangius ir nepadedančius vaistus, tai užima laiko, ima blogėti paciento sveikata, išleidžiama daug pinigų.
Tokių tyrimų atliekama labai mažai, o ankstyvų mirčių skaičius didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Valstybė sistemingai jų nevykdo, jie nėra privalomi, viskas palikta savieigai. Dažnai profilaktiniai tyrimai atliekami tik dėl įrašo sanitarinėje knygelėje ar patenkantiesiems į rizikos grupes. Mano manymu, toks profilaktinis patikrinimas – per menkas. Žmogui, besirūpinančiam savo sveikata, reikėtų atlikti išsamesnius kraujo tyrimus.
Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą Lietuvoje sukeliančias ligas, t. y. pasitikrinti dėl to, nuo ko dažniausiai miršta žmonės. Kaip žinoma, turime dvi dideles rykštes – širdies ir kraujagyslių bei onkologines ligas. Tad cholesterolio ir jo frakcijų, vyrų prostatos ir moterų kiaušidžių vėžio žymenų, mikroelementų kiekio bei bendraklinikiniai kraujo tyrimai, manyčiau, yra patys svarbiausi. Kaip rodo duomenys, reguliariai atliekantieji tyrimus ir besirūpinantieji savo sveikata serga rečiau.
Nemanau, kad mes atsiliekame. Dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie patvirtinti visoje Europoje, – vykdoma kokybės kontrolė, darbuotojų mokymai, dirba kvalifikuoti specialistai. Džiugu, kad Kaune turime pirmąją Baltijos šalyse visiškai robotizuotą ir automatizuotą laboratoriją – tai didelis žingsnis į priekį.
Komentarai
labai gerai ir tiksliai atlejkami kraujo tirimai begalo dekingas