Policija nuolat fiksuoja gausesnes benamių susitelkimo vietas Panevėžyje. Šią žiemą tokių pėdsakų aptikta A. Baranausko, Senamiesčio gatvių apleistuose namuose. Kad čia apsistojama, išduoda sniege likusios pėdos, numestos nuorūkos, šiukšlės ir įvairūs konteineriuose surinkti daiktai. MI. Garucko nuotr.

Kitoks Panevėžys: nematomų benamių naktys

Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai pastebi, kad miesto Nakvynės namų veidas keičiasi. Vis daugiau čia ateina jaunų, iš įkalinimo vietų grįžusių asmenų, prieglobsčio ieško vaikų globos namus išaugę panevėžiečiai.

„Teko ir spaudžiant 30 laipsnių šalčiui lauke miegoti: susirandi negyvenamą namą, pasikloji antklodę, rastą arba iš „Carito“, ir miegi. Kai pripranti, nebūna baisu“, – pasakoja Panevėžio nakvynės namuose dabar prisiglaudęs keturiasdešimtmetis Vitalijus Dmitrijevas.

„Visokių tų benamių būna: vieni normalūs, kiti tikrai pikti, ypač kai prieini prie konteinerio. Iš toli rėkia: „Von! Mano teritorija!“ Nesvarbu, kad atliekos tai žmonių – gausi į snukį ir pasibaigs“, – apie sunkią dalį pasakoja kita tų pačių namų laikina gyventoja Loreta.

Plačiau skaitykite sausio 25 dienos (penktadienio) „Sekundės“ dienraštyje.