Kol kas kovai su kaštoninių keršakandžių lervų invazijos padariniais pakanka grėblių. Bet neatmetama, kad, padaugėjus kenkėjų, reikės pirkti jiems skirtas gaudykles.
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stankūnienė sako, kad šiuo metu vienintelė priemonė, taikoma gelbstint kaštonus, – lapų sugrėbimas ir išvežimas. Taip daroma jau kelerius metus.
Pernai, anot R. Stankūnienės, darbo būta daugiau – kaštonų lapus, be keršakandžių, rudino ir sausra.
„Šiemet buvo daugiau drėgmės, nurudavimo intensyvumas mažesnis, bet kenkėjų yra“, – sako ji.
Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 8 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Komentarai
O kodėl jie turėtų kraustyti tolyn nuo kaštonų? Juk ne visus pakenktus lapus sunaikina. Niekas kaštonų rudenį ir pavasarį prieš kenkėjus nenupurškia. Lengviausia būtų išpjauti nurudusiais lapais kaštonus ir prisodinti hibridinių