Gydytojo marti Diana Žobakienė kaskart sugrįžusi stebisi, kad lietuviai dažniau mato, kas juoda, nors Lietuva, emigrantės akimis, auga, gražėja, o kai kuriose srityse net lenkia senąsias Europos žemyno šalis. Pasak Dianos, bėda, kad patys tautiečiai to neįvertina.
Žiemos šventėms į Lietuvą parvykusi Žobakų šeima Vokietijoje gyvena daugiau nei du dešimtmečius. Diana ir Tadas – informacinių technologijų specialistai. Jų įkandin seka ir vyresnysis sūnus – jaunuolis taip pat Vokietijos universitete kremta IT magistrantūros studijas. Šie specialistai tiek prieš dvidešimt metų, tiek ir dabar graibstomi darbdavių visoje Europoje. Programuotojų šeimai ir Lietuvoje puikiai sekėsi, tačiau, anot Dianos, labai norėjosi pakeliauti ir pamatyti pasaulio. Ne pro turistinio autobuso langą, o artimiau prisiliesti prie tos šalies kultūros, tradicijų, papročių. Tą geriausiai buvo galima patirti tik apsigyvenant svečioje šalyje.
„Mudu su vyru abu esame informatikai, tad darbo nesunku buvo rasti visur. Svajojome apie Ameriką arba Kanadą. Vyras jau buvo gavęs darbo vizą Amerikoje. Tačiau netikėtai sulaukė pasiūlymo dirbti Vokietijoje, kur labai trūko informatikų. Žinoma, dvejonių buvo, ar neteks likti prie suskilusios geldos. Bet pagalvojome, o ką gi prarasime – visuomet galėsime grįžti į Lietuvą“, – pasakoja D. Žobakienė.
Visą straipsnį skaitykite sausio 7 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.