-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pajuostyje pradėta kareivinių plėtra susijusi su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planais didinti šiame batalione tarnaujančių karių skaičių.
Pro Pajuostį važiuojantieji Trakiškio link jau prieš kurį laiką atkreipė dėmesį į karinio dalinio teritorijoje virš pastatų iškilusį bokštinį kraną.
Krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos teigimu, Karaliaus Mindaugo husarų batalione atnaujinama infrastruktūra.
Dar gegužę ministerijos Infrastruktūros valdymo agentūra pasirašė sutartį su konkursą rangos darbams atlikti laimėjusia įmone „VA statyba“ dėl specialios paskirties pastato – kareivinių plėtros.
Bataliono teritorijoje iškils modernus trijų aukštų, maždaug 3100 kv. m ploto pastatas.
Pasak viceministro, jo konstrukcijos suprojektuotos iš surenkamo gelžbetonio, o tai reiškia, jog statinys saugus kareiviams – nelaimės atveju būtų išvengta skeveldrų.
Statybas kareivinėse prie Panevėžio numatyta baigti kitų metų pabaigoje, o Lietuvos biudžetui jos kainuos apie 5 mln. eurų.
„Lietuvos kariuomenėje kiekvienais metais auga karių skaičius, ne išimtis ir Karaliaus Mindaugo husarų batalionas. Todėl reikalingos kareivinės su patalpomis ne tik miegoti, bet ir konferencijų sale, metodikos kabinetais, saugyklomis. Tai bus kompleksinis pastatas bataliono veiklai vykdyti“, – komentavo V. Semeška.
Kiek šiuo metu Pajuostyje tarnauja karių ir kiek numatyta padidinti jų skaičių, pasak viceministro, informacija neviešinama, ypač šiuo metu.
„Saugumo specialistų yra rekomenduota konkrečių skaičių neatskleisti“, – teigė krašto apsaugos ministro pavaduotojas.
Vien šią savaitę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje pradėjo 275 šių metų šaukimo kariai.
Pajuostyje, taip pat karinio dalinio teritorijoje, netolimoje ateityje planuojamos ir kur kas gigantiškesnės statybos. Panevėžio pašonėje numatytas strateginis NATO objektas – aviacinių degalų bazė.
Dar vasaros pradžioje strateguota, kad šioji iškils jau po pusantrų metų.
„Lietuvos kariuomenėje kiekvienais metais auga karių skaičius, ne išimtis ir Karaliaus Mindaugo husarų batalionas.“
V. Semeška
Pasak V. Semeškos, procedūroms užsitęsus, pagal dabartinį planą statybos turėtų startuoti 2024-ųjų pradžioje ir per pusantrų metų būti užbaigtos.
„Planai šiek tiek pasistūmėjo, bet projekto galutinis terminas – 2025 m. pabaiga ir iki tol jis turi būti įgyvendintas, nes degalų bazės plėtra gyvybiškai svarbi“, – užtikrino viceministras.
Anot jo, šiuo metu vykdomi projektavimo darbai.
Kariniame dalinyje Panevėžio pašonėje didinant karių skaičių statomas ir naujas kareivinių pastatas. G. Kartano nuotr.
Aviacinių degalų bazės Panevėžio pašonėje statyboms NATO skiria daugiau nei 10 milijonų eurų.
Savo ruožtu Lietuva įsipareigojo rekonstruoti į Pajuosčio karinį dalinį sovietmečiu vedusią, bet stojus nepriklausomybei išardytą geležinkelio atšaką. Vairuotojams ją iki šiol tebeprimena kelią Trakiškio link kertanti neišardytų bėgių atkarpa.
Skaičiuojama, kad maždaug 3,2 kilometro geležinkelio ruožą nuo Panevėžio iki Pajuosčio atstatyti kainuotų preliminariai 3,5–4,5 mln. eurų.
Iki naujosios bazės aviaciniai degalai būtų atgabenami iš Mažeikių rajone esančios „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo įmonės per Panevėžį, o nuo jo iki Pajuosčio – per atstatytą geležinkelio atšaką.
Pajuosčio bazė aviaciniais degalais aprūpintų Šiaulių karinių oro pajėgų bazę.
NATO štabas jau prieš keletą metų kėlė klausimą, kad Lietuvos oro erdvę saugančioms šalia Šiaulių dislokuotoms sąjungininkų karinėms oro pajėgoms nepakanka ten esančių degalų saugyklų.
Panevėžio pašonėje, Pajuostyje, Lietuvos kariuomenė įsikūrė dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940–1941 m. aerodrome dislokuoti sovietų greitųjų bombonešių ir aviacinis naikintuvų pulkai.
Antrojo pasaulinio karo metu, 1941 m. birželio 26 d. aerodromą užėmė Vokietijos kariuomenės daliniai. Vokietijos okupacijos metais aerodromas buvo sutvarkytas ir praplėstas. Vietoj gruntinio kilimo ir tūpimo tako paklota betoninė danga. Darbus atliko karo belaisviai ir civiliai, kalinami vietos stovykloje.
Lietuvą vėl užėmus Sovietų armijai, 1944 m. rugpjūtį Pajuosčio aerodrome dislokuota minuotojų-torpeduotojų aviacijos divizija.
Po Antrojo pasaulinio karo Pajuosčio aerodrome įsikūrė sovietų bombonešių aviacijos pulkas, kuris vėliau reorganizuotas į karinės transporto aviacijos pulką.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Antroji aviacijos bazė. Joje buvo dislokuotos dvi eskadrilės: naikintuvų ir transporto.
Vėliau aviacijos bazė reorganizuota: lėktuvai perkelti į Šiaulius, o pats aerodromas liko nenaudojamas.
