Aš nežinau, kada mes pametėme save. Gal net ne save, o savo jausmus. Bandau prisiminti, kada meilę, atjautą kitam, gailestį, užuojautą, pasidalijimą liūdesiu, džiaugsmą dėl kito pasiekimų pakeitėme žodžiu EMPATIJA. Kada meilę kitam žmogui, bandymą jį išklausyti, suprasti, neturėti išankstinių nuostatų, galų gale gerbti – pakeitėme žodžiu TOLERANCIJA. Kada visa tai prasidėjo?
Šiandien klausiausi per vieną radijo stotį kalbančio kažkokio lygių galimybių kontrolieriaus padėjėjo. Jis džiaugiasi sugalvojęs, kaip paaiškinti mokyklose vaikams, kad moterys ir vyrai turi turėti lygias galimybes ir teises. Aš irgi neprieštarauju tam, kad moterys gali vadovauti, turi gauti tokius pat atlyginimus. Gal tik dėl vyrų gimdymo nesutikčiau, bet čia jų pačių reikalas. Taigi klausau, kokią naujieną jaunasis padėjėjas praneš. Pasirodo, jis sugalvojo skaidres, kurias rodo mokiniams ir pagal jas aiškina, kad, pavyzdžiui, berniukai turi padėti mamai ir nebijoti išplauti grindis ar prisidėti prie maisto ruošimo. Tai vadinasi LYGIOS GALIMYBĖS ir TEISĖS.
Žinot, pasijutau esantis toks atsilikėlis.
Visą Audriaus Skačkausko straipsnį skaitykite balandžio 12 dienos (penktadienio) „Sekundės“ dienraštyje.