Site icon sekunde.lt

Jungtuvės laukia ir probacijos

Vyriausybė nutarė į vieną sujungti ir visas dabar veikiančias penkių apygardų probacijos tarnybas. Pagrindinė šios pagalbos nuteistiesiems bazė taps Šiauliai.

2018-ieji Lietuvai bus valstybinių įstaigų jungtuvių metai. Vyriausybė nutarė į vieną sujungti ir visas dabar veikiančias penkių apygardų probacijos tarnybas. Pagrindinė šios pagalbos nuteistiesiems bazė taps Šiauliai.

Iš pradžių planuota, kad visa probacija Lietuvoje bus valdoma iš Panevėžio, nes miestas geografiškai patogus. O ir pačioje tarnyboje nustatytas palankiausias mikroklimatas tarp darbuotojų, lyginant panašias įstaigas. Tačiau aukščiausiajai valdžiai pasirodė, kad Aukštaitijos sostinėje ir taip per daug valstybinių įstaigų. Juolab kad po reorganizacijos joje dar žadama įkurdinti ir Valstybinių miškų urėdiją. Todėl premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė keturias – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio – tarnybas jungti prie Šiaulių apygardos probacijos tarnybos.

„Pastaruoju metu kalbant apie įstaigas, kurios yra optimizuojamos ir konsoliduojamos, iš esmės mes matome vieną kryptį – į Panevėžį. Reikia išlaikyti balansą (…). Aš manau, kad įvertinus ir pačią struktūrą, ir infrastruktūrą, ir Šiaulių tam tikrą specifinę paskirtį, manau, kad būtų balansas surastas“, – žiniasklaidai aiškino premjeras.

Taigi nutarta, kad būtent Šiauliuose po reorganizacijos veiktų Lietuvos probacijos tarnyba. Likusiose apygardose nebeliks nei vadovų, nei įstaigą administruojančių darbuotojų.

Teisingumo ministerija nurodo, kad probacijos tarnybų pertvarka siekiama sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, centralizuoti šių įstaigų bendrąsias funkcijas, optimizuoti biudžetinių įstaigų valdymą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, gerinti probacijos ir bausmių vykdymą.

Tokia pertvarka – planuojamos Kalėjimų departamento reformos dalis.

Laukia atleidimo lapelių

Kada tiksliai probacijos tarnybas pasieks pirmieji pasikeitimai, dar neaišku. Tai gali prasidėti kitų metų liepą ar net nuo 2019 metų. Iki to laiko dar reikia sutvarkyti daug teisinių procedūrų.

Tačiau Panevėžio apygardos darbuotojai jau ruošiasi pokyčiams – dalis jų netrukus gaus atleidimo lapelius.

Po 15 metų darbo neteks ir pats Panevėžio apygardos probacijos tarnybos direktorius Edmundas Toliušis.

„Lapkričio 29 dieną buvo Vyriausybės nutarimas palikti tik vieną Lietuvos probacijos tarnybą, kurios centrinė būstinė bus Šiauliuose. Iš penkių buvusių juridinių vienetų liks vienas ir jam vadovaus tik vienas vadovas“, – patvirtino Panevėžio apygardos probacijos tarnybos vadovas, žadantis išeiti į pensiją. Statutiniu pareigūnu E. Toliušis likti neketina dėl finansinių perspektyvų.

Kartu su direktoriumi Panevėžyje nebeliks ir kitų administracijos darbuotojų. Jų šiuo metu yra penki.

„Mūsų administracija, palyginti su kitomis valstybinėmis įstaigomis, pati mažiausia. Po reorganizacijos tokiems dariniams, kaip iki šiol mums priklausę Biržai, Kupiškis, teks dirbti su Šiauliais. Mano nuomone, dėl to suprastės tarnybos logistika ir kiti organizaciniai reikalai“, – pasidalijo būgštavimais E. Toliušis.

Daugiausia – smurtautojų

Probacijos inspektorių skaičius po permainų nesikeis. Reorganizacija nepalies ir pačių šios tarnybos klientų – nuteistųjų. Jų Panevėžio apygarda dabar turi apie 1 400. Su šiais žmonėmis dirba apie 40 probacijos pareigūnų.

„Daugiausia darbo dabar turime su smurtautojais, kurie nusikalsta šeimose, – teigė E. Toliušis. – Vedame jiems programas, konsultuojame. Dažnai patiriame tokių asmenų pyktį dėl mūsų auklėjimo priemonių.“

Minėtame darbe probacijos pareigūnams nemažai padeda ir savanoriai. Su jais tarnyba sudaro trumpalaikes (iki trijų mėnesių) ir ilgalaikes sutartis.

Nemokama pagalba praverčia vykdant įvairias programas, projektus, konsultuojant, bendraujant su nuteistaisiais.

„Mūsų tarnybos darbuotojų krūviai kartais neleidžia tinkamai motyvuoti klientų keistis. Todėl savanoriai mums labai naudingi. Jų santykis su mūsų nuteistaisiais visai kitoks“, – sako Panevėžio apygardos probacijos tarnybos specialistė Lina Motūzienė.

Šiais metais tarnyba sudarė 22 naujas sutartis su savanoriais. Kartu su jais dar dirba pagalbininkai, priimti anksčiau.

Savanoriai yra paruošiami, pamokomi, jie privalo pasirašyti konfidencialumo sutartis.

Edmundas Toliušis mano, kad reorganizacija gali paveikti tarnybos logistiką. V. Bulaičio nuotr.

Į visuomenę grąžina savanoriai

Už svarbią pagalbą visuomenės daliai savo talkininkams Panevėžio apygardos probacijos tarnyba dėkojo per antradienį surengtą susitikimą. Aktyviausiesiems įteiktos padėkos.

Jas gavo ir du panevėžiečiai: su paaugliais dirbanti Virginija bei socialinis darbuotojas Marius Pažemeckas. Abu savanoriai „Sekundei“ pasakojo, kad padėti nuteistiesiems pradėjo natūraliai – dirbdami savo tiesioginius darbus.

Virginija ir gyvenime dirba su jaunimu, o Marius nuteistuosius pažino dirbdamas su socialinės rizikos šeimomis, budėdamas nakvynės namuose, Priklausomybių ligų centre.

„Viskas mano gyvenime natūraliai susisiejo. Dirbau su socialiai pažeidžiamais asmenimis ir įkūriau viešąją įstaigą jų veiklai organizuoti. Mano darbo tikslas – socializacija per sportą ir aktyvų užimtumą. Tarp įstaigos lankytojų yra ir nuteistųjų. Pastebėjau, kad jiems tokia veikla labai padeda ir motyvuoja“, – sakė M. Pažemeckas.

Vyras Panevėžio apygardos probacijos tarnyboje savanoriauja nuo vasaros ir ateityje žada daugiau užsiimti nuteistųjų konsultavimu, bendravimu su jais bei teikti kitokią pagalbą.

Iš viso Lietuvoje probacijos srityje dirba apie 200 savanorių, daugiausia – moterys. Tokie žmonės talkina teikdami psichologinę pagalbą, vykdydami įvairias programas, padėdami nuteistiesiems susirasti darbą bei vietą visuomenėje.

Exit mobile version