Teisėsaugos pareigūnams pareiškus įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba Panevėžio rajono merui valstiečiui Povilui Žaguniui, jam pirštinę suskubo mesti politiniai oponentai. Ar išsaugos meras postą?
Kol teisėsauga aiškinasi, ar P. Žagunis galėjo nurodinėti pavaldiniams padėti Savivaldybės viešųjų pirkimų konkursus laimėti jo paties įmonei „Panevėžio melioracija“, Tarybos opozicija reikalauja rajono vadovo savo noru trauktis iš pareigų.
Šeši Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos nariai Savivaldybės tarybos posėdyje pareiškė, jog įtarimai rajono vadovui meta šešėlį visam rajonui bei Savivaldybės valdžiai, ir paragino P. Žagunį „prisiimti politinę ir asmeninę atsakomybę, stabdant savo įgaliojimus, kol įtarimai nebus paneigti“.
Opozicijos pareiškime teigiama, jog įtarimų dėl padaryto nusikaltimo sulaukęs Panevėžio rajono meras turėtų bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, kad kaip įmanoma greičiau būtų atsakyta į visiems rajono gyventojams rūpimus klausimus.
„Tiek rajono gyventojai, tiek Savivaldybės taryba neturėtų būti laikomi nežinioje tam, kad nestrigtų svarbūs darbai ir būtų užtikrintas sklandus Savivaldybės darbas“, – skelbia opozicija.
Kategorišką toną švelnina
Vis dėlto Liberalų sąjūdžio Panevėžio rajono skyriaus pirmininkė Daiva Juodelienė pripažįsta, jog situacija yra gana dviprasmiška.
Nors, anot D. Juodelienės, kalbos ir įtarimų apie išskirtines sąlygas „Panevėžio melioracijai“ sklandė jau seniai, tačiau opozicijos atstovė sutinka, jog visgi tai vienintelė tokia veikla užsiimanti įmonė rajone. T. Šiaudinio nuotr.
„Kalbos ir įtarimai, kodėl ištisai Savivaldybės viešuosius pirkimus laimi „Panevėžio melioracija“, sklandė jau seniai. Bet tai vienintelė tokią veiklą vykdanti įmonė rajone“, – iš pradžių buvusį kategorišką vertinimą į gerokai nuosaikesnį keičia D. Juodelienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas Kazimieras Budrys neslepia nesitikintis, kad P. Žagunis pasielgtų kaip paragintas opozicijos. Nors konservatorius teigia, jog merui sustabdyti savo įgaliojimus būtų logiška, vis dėlto pripažįsta, jog toks sprendimas ir jam pačiam keltų abejonių.
„Jei ikiteisminis tyrimas tęsis 3–4 metus, gal ir negerai iki kadencijos pabaigos palikti rajoną be mero. Bet jei tyrimą teisėsauga užbaigtų per porą mėnesių, logiška būtų merui laikinai nusišalinti“, – aiškina K. Budrys.
Etika ir teisė skiriasi
Rajono Savivaldybės tarybą sudaro 25-i nariai. Valdančiajai daugumai priklauso 18-iolika, iš jų 12 – mero partijos bičiuliai valstiečiai.
Daugumai nepriklausanti, bet ir prie opozicijos neprisijungusi, TS-LKD palikusi Violeta Grigienė mano, jog būtų suprantama, jei tiesiogiai išrinktas meras nereaguos į opozicijos pareiškimus.
„Pagal politinius kanonus ir etinius standartus įtarimų sulaukęs vadovas tarsi turėtų nusišalinti, bet Vakarų valstybėse pareikšti įtarimai dar nereiškia, kad žmogus kaltas. P. Žagunis yra tiesiogiai išrinktas žmonių ir spręsti dėl užimamų pareigų dabar nebe Tarybos narių ir net ne paties mero prerogatyva“, – mano V. Grigienė.
Violeta Grigienė mano, jog būtų suprantama, jei tiesiogiai išrinktas meras nereaguos į opozicijos pareiškimus.
Rinkėjai gailestingi
Nutrūkus mero įgaliojimams, Vyriausiajai rinkimų komisijai tektų spręsti klausimą dėl naujų tiesioginių mero rinkimų paskelbimo. Tai valstybei kainuotų maždaug 300 tūkst. Eur.
Tačiau rinkimų praktika rodo, kad tokios lėšos gali būti išleistos vėjais. Gavę teisę tiesiogiai išrinkti merą, ne vienos savivaldybės rinkėjai jau pademonstravo, kad ikiteisminiai tyrimai jų nuomonei apie politikus įtakos neturi.
Įtarimų korupcija sulaukusią ir teismo nuo pareigų nušalintą Visagino merę Dalią Štraupaitę į šias pareigas sugrąžino ne teisėsauga, o patys visaginiečiai, tiesioginiuose mero rinkimuose ją vėl delegavę į šį postą.
Tokia situacija turėjo apstulbinti teisėsaugą – pareigūnai po rinkimų iš karto kreipėsi į teismą ir D. Štraupaitei buvo neleista pradėti eiti rinkėjų patikėtų pareigų. Vis dėlto galop ji grąžinta į rinkėjų suteiktą postą, o merės byla tebenagrinėjama teisme.
Panašioje situacijoje buvo atsidūręs ir Šakių meras Juozas Bertašius. Nors dar 2011-aisiais jam pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikaltimų, tiesioginiuose mero rinkimuose šakiečiai vėl panoro jį matyti prie Savivaldybės vairo. Šiuo metu J. Bertašių teismas pripažinęs kaltu, jam skirta piniginė bauda ir nuteistasis netekęs posto. Šakių laukia nauji tiesioginiai mero rinkimai.
Mero kalte nepatikėjo ir radviliškiečiai. Antanui Čepononiui įtarimai pareikšti irgi 2011-aisiais, bet tiesioginiuose rinkimuose Radviliškio žmonės jį vis tiek sugrąžino į šias pareigas.
„Pareikšti įtarimai dar nereiškia, kad žmogus kaltas. Lietuva yra demokratinė valstybė, kur galioja nekaltumo prezumpcija. Negalima nuteisti be teismo nuosprendžio“, – „Sekundei“ teigė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Prieš porą metų vykusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose P. Žagunis Panevėžio rajone laimėjo triuškinama persvara jau pirmajame ture. Dar vienai, trečiai, kadencijai jį mero poste panoro matyti daugiau nei 52 proc. prie balsadėžių atėjusių rajono gyventojų.
Nenorėjo apsimetinėti
P. Žagunis teigia apie opozicijos pareiškimą „visiškai nieko“ negalvojantis, anot jo, net prokuratūra, pareiškusi įtarimus, apie nušalinimą nuo pareigų nė neužsiminė.
Tačiau sulaukęs įtarimų dar tą pačią dieną meras žengė kitą politinį žingsnį – sustabdė savo narystę LVŽS. P. Žagunis yra partijos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotojas ir per dešimt metų vadovauja valstiečių Panevėžio rajono skyriui.
Jis tvirtina tokį sprendimą priėmęs asmeniškai, net nesitaręs su partijos vadovybe.
„Dabar partijoje reikia būti nereikalingiems žmonėms nors kuo įtariamiems“, – motyvavo P. Žagunis.
Įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba sulaukęs meras su antros eilės pusbroliu yra du stambiausi nuolat Savivaldybės viešuosius pirkimus laiminčios bendrovės „Panevėžio melioracija“ akcininkai. Jiems kartu priklauso apie 80 proc. įmonės akcijų. Šiai bendrovei P. Žagunis vadovavo nuo 1982-ųjų iki 2003-iųjų, kai verslą iškeitė į politiką ir buvo išrinktas Panevėžio rajono meru.
P. Žagunis su antros eilės pusbroliu yra du stambiausi nuolat Savivaldybės viešuosius pirkimus laiminčios bendrovės „Panevėžio melioracija“ akcininkai.
Nors politinę karjerą padaręs P. Žagunis galėjo įmonės akcijas perrašyti ir taip nutraukti oficialius saitus su rajone veikiančia jam priklausančia bendrove, jis sako nenorėjęs gudrauti.
„Nesijaučiu vagimi. Nenorėjau meluoti žmonėms simboliškai perrašydamas akcijas. Sufalsifikuoti, kad nusiplaučiau, man neįdomu“, – teigė meras.
P. Žagunis yra vienas turtingiausių rajono žmonių. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jo su žmona bendras turtas vertinamas daugiau nei 444 tūkst. Eur.
Meras „Sekundei“ yra sakęs iš pastarųjų metų politikoje nedaug susitaupęs.
„Viskas – iš melioracijos laikų“, – prieš keletą metų „Sekundei“ kalbėjo P. Žagunis.
Įmonės sėkmės istorija
Teisėsaugos pareigūnai aiškinasi „Panevėžio melioracijos“ laimėtų 89-ių rajono Savivaldybės viešųjų pirkimų konkursų melioracijos ir kelių priežiūros darbams atlikti niuansus. Iš šių užsakymų bendrovė, kurioje akcijų turi meras, pelnė 1,9 mln. Eur.
Įtariama, kad P. Žagunis galėjo, pasinaudodamas savo, kaip mero, padėtimi, piktnaudžiauti tarnyba – viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, daryti neteisėtą įtaką Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojams, atsakingiems už viešųjų pirkimų organizavimą. Pasak prokuroro, P. Žagunio dar nespėta apklausti. Tą padaryti planuojama artimiausiu metu.
Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai jau yra pareikšti dvylikai asmenų. Tačiau, apygardos prokuroro Rimanto Vagrio teigimu, nė vienas nėra sulaikytas. Taip pat nė vienas nėra nušalintas nuo pareigų. Visiems pritaikyta švelni kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Įtariamųjų sąraše – rajono Savivaldybės ir „Panevėžio melioracijos“ darbuotojai.
Pastaruosius septynetą metų Panevėžio rajonas yra vienas iš pirmaujančiųjų šalyje pagal atliekamos melioracijos mastus.
Viešuosiuose melioracijos projektų konkursuose neabejotina lyderė „Panevėžio melioracija“. Ketverius pastaruosius metus įmonės paslaugas dažniausiai pirko Panevėžio rajono savivaldybės administracija, kiek rečiau – Panevėžio rajono Daukniūnų bei Berniūnų melioracijos statinių naudotojų asociacijos.