-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio rajono savivaldybei po ilgo laiko pavyko parduoti buvusios J. Balčikonio pagrindinės mokyklos Ėriškių kaime pastatą.
Nuo 2016-ųjų pardavinėtas rajono turtas septynioliktame aukcione nupirktas už 65 081 Eur. Naujasis pastato šeimininkas neatskleidžiamas. Pirminiais duomenimis, pastatą vaizdingoje Ėriškių vietoje, ant tvenkinio kranto įsigijo fizinis asmuo iš Vilniaus.
Iš pradžių už buvusią mokyklą, kuri likus šešeriems metams iki uždarymo renovuota už beveik 250 tūkst. eurų (pakeisti langai, stogas, apšiltintos ir atnaujintos sienos), prašyta 89 tūkst. Eur. Paskutiniame aukcione Savivaldybė kainą jau buvo nuleidusi iki 64,8 tūkst. eurų. Iš šios sumos 4,3 tūkst. eurų – už sklypą, ant kurio stovi statiniai.
Apie buvusios mokyklos renovacijos ekonomiškumą šiandien niekas net nebešneka. Savivaldybė motyvuoja, jog remontas už europines lėšas buvo suplanuotas dėl tuomet besimokiusių vaikų: jiems buvo šalta, nejauku. Dabar Ėriškių mokiniai autobusiukais vežiojami į artimiausias Upytės bei Ramygalos mokyklas.
Parduotos buvusios mokyklos naujojo šeimininko laukia ir ėriškiečiai.
„Žinome, kad pastatą kažkas nupirko. Mums svarbiausia, kad neleistų jam sugriūti ir veikla būtų bendruomenei priimtina. Alaus baro tokioje vietoje tikrai nesinorėtų. Buvo kalbų apie senelių namus. Šita mintis bendruomenei tikrai labai patiko“, – sako Ėriškių bendruomenės pirmininkė Virginija Giedraitienė.
Paskutinius mėnesius vaikai šurmuliuoja ir Skaistgirių pradinėje mokykloje. Devyni jos mokiniai nuo rugsėjo mokytis bus vežiojami į už penkių kilometrų esančio Paįstrio Juozo Zikaro gimnaziją.
Rajono vicemeras Antanas Pocius pripažįsta, kad vizijos, ką daryti su tuščiu likusiu 660,45 kv. m mokyklos pastatu ir nemenku sklypu greta, dar nėra.
„Kol kas svarstome, ką daryti su pastatu. Laukiame ir bendruomenės pasiūlymų, bet manau, kad ir jai tokio dydžio patalpos būtų per didelės. Jei nesugalvosime, ką daryti, gali laukti ir Ėriškių mokyklos likimas“, – sako vicemeras.
Dar vienos prieš pustrečių metų uždarytos Kurganavos mokyklos pastatas iki šiol tebestovi tuščias. Pusantrų metų rajono Savivaldybė jį bergždžiai pardavinėjo. Už 470,49 kv. m dviejų aukštų mokyklos pastatą su 3,1851 ha sklypu pirmajame aukcione prašyta 41 tūkst. Eur, paskutiniame, vienuoliktame, kaina buvo nukritusi iki 33 tūkst. Eur.
Visgi Savivaldybės nekilnojamasis turtas vaizdingoje vietoje šalia miško ir netoliese tekančio Juostos upelio potencialių pirkėjų nesudomino.
Nepavykus pastato privatizuoti, Savivaldybė jame apsisprendė kurti neįgaliųjų dienos centrą. Šį darbą Savivaldybė patikėjo specialiai tam įkurtai viešajai įstaigai „Vilties sodas“, kurios steigėjos yra Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ ir Piniavoje veikianti viešoji įstaiga „Vilties namai“. Neįgaliųjų dienos centrui buvusioje mokykloje kurti gauta 60 tūkst. Eur europinės paramos. Nors rajono Savivaldybė pati ir nėra „Vilties sodo“ dalininkė, pagal bendradarbiavimo sutartį prie centro įkūrimo prisidės ne tik patalpomis, bet ir 40 tūkst. Eur.
Surinktųjų 100 tūkst. Eur, pasak „Vilties sodo“ direktoriaus Valdemaro Misevičiaus, pakaks tik būtiniausiam liūdnos būklės pastato remontui – bus keičiamas stogas, pirmo aukšto langai, elektros instaliacija, inžinerinė infrastruktūra.
„Tikimės, kad už tuos pinigus pavyks sutvarkyti bent tiek, kad gautume licenciją neįgaliųjų dienos centro veiklai. Ieškosime, iš ko pakeisti antro aukšto penkis langus, kad tam liktų iš tų 100 tūkst. Eur, sunku tikėtis“, – skaičiuoja V. Misevičius.
Kad neįgaliųjų dienos centras galėtų pradėti veiklą, direktoriaus teigimu, reikia dvigubai tiek lėšų. Kol kas jį steigiantis „Vilties sodas“ neturi net būtiniausių darbo priemonių – nei kompiuterio, nei rašomojo stalo. V. Misevičius svarsto trūkstamų lėšų surinkti ieškant mecenatų, rėmėjų ir rengiant projektus.
Ėriškiuose buvusios mokyklos pastatą Savivaldybei pavyko parduoti septynioliktajame aukcione už 65 tūkst. Eur, nors į jo renovaciją investuotas ne vienas šimtas tūkstančių eurų.
Direktorius planuoja, kad dienos centras buvusioje mokykloje duris atvers jau po metų, vėliausiai – po dvejų.
Būsimąjį centrą lankys suaugusieji nuo 18 metų. Planuojama, kad jame vienu metu laiką galėtų leisti 10 turinčių proto negalią asmenų, o juos aptarnautų septyni darbuotojai.
Rajone gyvenantys neįgalieji kas rytą būtų surenkami iš namų ir atvežami į Kurganavą, o vakarais parvežami namo. V. Misevičius sutinka, kad tiek vietų nepatenkins viso Panevėžio rajono poreikio. Skaičiuojama, kad jau dabar į centrą patekti laukia bent 15-iolika neįgaliųjų.
Savivaldybė su „Vilties sodu“ pasirašiusi ir jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią iš rajono biudžeto numatyta 15 proc. padengti ir administracines išlaidas.
„Supraskime, kad centro steigimo darbas negali būti atliekamas kaip labdara“, – sako V. Misevičius.
Ateityje, anot jo, dienos centras išsilaikys iš mokesčio už paslaugas. 20 proc. globos kainos mokės neįgaliųjų artimieji, o 80 proc. – neįgalųjį į šią įstaigą siunčianti Savivaldybė.
Vien per pastaruosius metus, rajone drastiškai sumažėjus vaikų, uždarytos net kelios mažesnės mokyklos.
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. uždaryti Velžio gimnazijos Katinų pradinio ugdymo skyrius, Miežiškių pagrindinės mokyklos Kurganavos skyrius.
2017 metų rugpjūčio 31 dieną uždaryta Geležių pagrindinė mokykla, kurioje tilpo 220 mokinių. Ją lankę mokiniai ugdomi Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos Tiltagalių skyriuje ir Karsakiškio Strazdelio pagrindinėje mokykloje.
Tais pačiais metais uždaryti Ramygalos gimnazijos Jotainių pradinio ugdymo skyrius ir Raguvos gimnazijos Šilų skyrius.
Berčiūnų pagrindinė mokykla 2017 m. rugsėjo 1 d. reorganizuota į Naujamiesčio vidurinės mokyklos skyrių.
Planuojama, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. Žibartonių ir Linkaučių pagrindinės mokyklos taps Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos skyriais.
