-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šį kartą skaitykite ir jaunojo kūrėjo Viliaus Mikelevičiaus eiles, kurios bent trumpam nukels į saulėtąją vasarą.
Gintarė Petruokaitė (10 kl.)
Šaltos jūrų gelmės mane patraukė,
Tokios paslaptingos ir permainingos,
Žaižaruojančios lyg brangakmeniai
Ar juodesnės už bedugnę.
Negaliu atsiskirti ir nuo ežerų,
Tylių, ramių, palaimingų, gilių.
Ten laumės pinasi kasas
Iš lelijų ir skenduolių kaulų.
Galvoju ir apie upes srauniąsias,
Kiek amžių jos su savimi neša.
Atrodo, keičiasi kaip vėjas kovą,
Bet išlieka vienodos kaip kalnai snieguose.
Kuo liūdesys skiriasi nuo džiaugsmo?
Kuo ryžtas stipresnis už baimę?
Kaip galime atspėti skirtumus,
Kai esame tik dulkės vėjyje?
Kiek daug mes dar nežinome?
Kuo tyla skiriasi nuo triukšmo?
Kuo idėja skiriasi nuo iliuzijos?
Kuo meilė skiriasi nuo impulso?
O svarbiausia – kas mes esame?
Vilius Mikelevičius (6 kl.)
„Man patinka žaisti kompiuterinius žaidimus. Svajoju būti geras informatikos specialistas. Patinka sportinis turizmas, lankau karatė klubą. Eilėraščius apie vasarą, saulę kuriu todėl, kad man patinka metų laikas vasara, o kokia vasara be skaisčios saulės!..“
Kai saulė šviečia,
smagu išeit į lauką,
žaisti, lakstyt, dūkti.
Kai jos nėra,
kai saulė nesirodo visą dieną,
man būna liūdna.
Kartą ant auksaplaukės
smarkiai supykau –
ji taip nudegino,
kad net verkiau.
Bet greit atleidau,
nes visgi supratau –
be to ugninio kamuolio
būt daug blogiau.
Vasarėlė atkeliavo –
saulės spindulys nosytę pakuteno.
Gera džiaugtis spinduliais
ir lakstyt žaliais laukais.
Kvepia gėlės, žydi sodai,
dūzgia bitės žieduose.
Balti debesėliai supas
žydruose vandenyse.
Žmonės, žvėrys ir paukšteliai
mėgaujasi šiluma.
Daug ką galima nuveikti –
vasaros diena ilga.
