Paskutinius mėnesius Muzikos mokyklos direktoriaus kėdėje skaičiuojantis Gvidas Vilys išleistuvių proga dar gali sulaukti ir nuobaudos. Savivaldybės darbo grupė, išnagrinėjusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadas dėl G. Vilio supainiotų viešųjų ir privačių interesų, merui siūlo direktorių nubausti pastaba.
Darbo grupei vadovavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduoja Sandra Jakštienė pripažįsta, kad nuomonės, kaip vertinti giminaičius mokykloje įdarbinusį G. Vilį, išsiskyrė, tačiau švelniausia bausmė siūloma atsižvelgus, jog per ketverius metus, kiek vadovauja mokyklai, direktorius nėra turėjęs nuobaudų. Per tiek laiko G. Vilys iš įstaigos steigėjos Savivaldybės nėra sulaukęs ir padėkų.
Pats direktorius nebuvo kviečiamas pasiaiškinti darbo grupės nariams. Pasak S. Jakštienės, jiems pakako vadovo pasiaiškinimo raštu merui po to, kai VTEK pripažino G. Vilį savo vadovaujamoje įstaigoje besitvarkiusį kaip pats nori ir supranta, bet ne kaip leidžia įstatymai.
Etikos sargai nustatė, kad, nepaisydamas kilusio interesų konflikto, G. Vilys nuolat sprendė Panevėžio muzikos mokykloje dirbančios brolienės Jūratės Vilienės tarnybos klausimus ir priėmė sprendimą dėl laikinai dirbusio brolio Remigijaus Vilio. Mokyklos vadovas taip pat pasirašė keletą patalpų nuomos ir atlygintinų paslaugų sutarčių su savo paties įsteigta asociacija „Aukštaičių kultūros draugija“, kurioje veikiančio kolektyvo vadovė ir aktyvi narė yra jo sutuoktinė.
Pasak S. Jakštienės, skirti G. Viliui pastabą siūloma taip pat atsižvelgus, kad supainiojęs viešuosius ir privačius interesus jis gal ir padarė gera giminaičiams, bet nenuskriaudė mokyklos – ši finansinės žalos nepatyrė.
Reorganizacijos neatsisakoma
Ar G. Vilio ketverių metų vadovavimo Muzikos mokyklai pabaiga bus paženklinta nuobauda, nuspręsti turės meras Rytis Račkauskas. Jis sako dar nespėjęs susipažinti su darbo grupės siūlymu, tačiau matantis, kad mokykloje „situacija nėra gera“.
„Pažeidimai, kuriuose nustatė VTEK, direktoriui garbės nedaro, ir joks vadovas neturėtų taip elgtis“, – konstatavo meras.
Anot jo, Muzikos mokyklą skaldo vidiniai konfliktai ir aiškios dvi priešiškos stovyklos. R. Račkausko nuomone, būtent takoskyra mokyklos bendruomenėje, o ne Savivaldybės planuotas Muzikos ir Dailės mokyklų sujungimas galbūt yra esminė priežastis, kad G. Vilys apsisprendė, pasibaigus mokslo metams, trauktis iš direktoriaus pareigų.
„Pas mane seniai vaikščiojo delegacijos iš abiejų konfrontuojančių pusių. Situacija brendo. Etikos komisijos išvados dėl direktoriaus viešųjų ir privačių interesų supainiojimo tebuvo pūlinio trūkimas“, – mano meras.
G. Vilys merui prašymą trauktis įteikęs dar vasarį, politikams eskaluojant klausimą dėl Muzikos ir Dailės mokyklų sujungimo. Nors dabar apie tai nebekalbama, R. Račkauskas tvirtina, kad to negalima sieti su G. Vilio pasitraukimu – mokyklų pertvarka tik pristabdyta.
„Reorganizacijos nei atsisakyta, nei ji eskaluojama. Iškilo aspektų, kuriuos derėtų nuodugniau apsvarstyti. Mes tikrai nenorime to dalyko skubinti, skirtingai nuo bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos. Nėra šitos dvi mokyklos nešančios miestui didelius nuostolius, bet matome galimybę, kad lėšos galėtų būti tvarkomos efektyviau. Prie šito klausimo grįšime. Nebūtinai jungiant. Reikia pamodeliuoti situaciją, nes nebuvo įvertinti visi variantai“, – teigė meras.
Anot jo, gali būti galvojama apie Muzikos arba Dailės mokyklos plėtrą.
Gelbėjo tvarkaraštį
Mero sprendimo laukiantis G. Vilys tvirtina nė nežinojęs, kad buvo sudaryta darbo grupė jo poelgiams įvertinti. Tačiau neketina ginčyti nuobaudos. Direktorius pripažįsta nusižengęs įstatymui, tačiau tikina įdarbindamas artimuosius nesiekęs naudos nei sau, nei jiems.
„Už kiekvieną prasižengimą turi būti atpildas. Neturiu teisinio išsilavinimo, o kai kurių įstatymų taikymas reikalauja atidesnio įsigilinimo ir žinojimo. Neįsigilinau, maniau, kad užtenka tik deklaruoti savo interesus, o paskui supratau, kad turėjau nusišalinti“, – neprieštarauja G. Vilys.
Didžiausia savo klaida direktorius vadina, kad įdarbindamas giminaičius, nesikreipė, kaip reikalauja įstatymas, į Panevėžio merą rekomendacijos, kaip elgtis tam tikrose situacijose. G. Vilys aiškina skubėjęs, nes reikėjo greitai suktis iš padėties – susirgus vienam mokytojui ir neradęs, kuo jį pakeisti, kad netektų koreguoti pamokų tvarkaraščio, skubiai dviem pamokoms per savaitę laikinai įdarbino brolį. Anot G. Vilio, brolienė, turinti mokytojos ekspertės kvalifikaciją, prieš kurį laiką Muzikos mokykloje irgi buvo įdarbinta tik porai pamokų per savaitę, nes nesurasta, kas pavaduotų į dekretines išėjusios mokytojos. Praėjusią vasarą G. Vilio brolienė Muzikos mokykloje gavo ir nuolatinį fortepijono mokytojos darbą. Direktorius tvirtina su tai nesusijęs – brolienė įdarbinta kaip laimėjusi konkursą, su ja darbo sutartį pasirašiusi pavaduotoja, o pats tuo metu atostogavęs.
Nors G. Vilys savo sprendimą aiškina noru greitai suktis iš keblios situacijos ir rūpinimusi mokykla, vis dėlto miesto vadovus pasiekė mokytojų skundai dėl direktoriaus savivalės.
Nepriėmė permainų
Prašymą merui atleisti iš mokyklos vadovo pareigų G. Vilys įteikęs likus kone pusmečiui iki išėjimo datos. Tokį ankstyvą pranešimą direktorius aiškina ne bandymu užbėgti viešuosius ir privačius interesus narpliojusiems etikos sargams, bet išsiskyrusiu savo ir mero požiūriu į mokyklos valdymą.
Muzikos mokyklos bendruomenė kitais mokslo metais turėtų sulaukti ne tik naujų mokinių, bet ir naujo direktoriaus. T. Šiaudinio nuotr.
G. Vilys neneigia, kad Muzikos mokykloje situacija įtempta, tačiau dėl to kaltina ir miesto vadovus, esą nuolaidžiaujančius besiskundžiantiems mokytojams. Neva tokių nepatenkintųjų randasi dėl to, kad jis siekiantis permainų sustabarėjusioje mokykloje.
„Darydamas bet kokį judesį mokykloje, neišvengiamai turi sukelti konfliktą. Žmonės buvo įpratę ko nors nedaryti. Kai atėjo laikas keistis, kilo nepasitenkinimo banga, išsiliejusi mero kabinete“, – pasakojo G. Vilys.
Dalis kolektyvo, nepatenkinto jo vadovavimo metodais, kreipėsi pagalbos į merą.
Direktorius įsitikinęs, kad miesto vadovas neturėjo kištis į švietimo įstaigos vidaus reikalus ir stotis besiguodžiančiųjų pusėn.
„Mokyklose turi būti vadovaujamasi efektyvumo principu, o ne komfortiškų sąlygų sudarymu darbuotojams. Kai kyla konfliktas ir meras palaiko žmones, norinčius komforto, bet ne rezultatyvumo, atsiranda praraja. Meras galvoja, kad mokykloje turi būti ramu ir visi patenkinti, bet dideliame kolektyve taip nebūna“, – įsitikinęs G. Vilys.
Anot jo, suvaldyti situacijos susipriešinusiame kolektyve neįmanoma, jei įsikiša politika.
„Ką direktorius gali suvaldyti, jei nepatenkintas mokytojas gąsdina pasiskųsti merui. Čia ne rimtas darbas, o košė“, – įvertino mokyklos vadovas.
Nuo birželio 30-osios direktoriaus pareigas paliekantis G. Vilys teigia dar nesvarstęs, ką vėliau veiksiantis, bet ir nedarantis iš to dramos.
„Dalyvausiu konkursuose, veiklos yra daug“, – sako direktorius.