-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio savivaldybės civilinės saugos specialisto Justo Laurinavičiaus teigimu, mitas, kad jos buvo pritaikytos gelbėti visus miesto gyventojus.
Kitos išeities neturime, privalome slėptis arba savo gyvenamųjų namų rūsiuose, arba bėgti į kolektyvinės apsaugos statinius. Taip vadinami visuomeninės paskirties statiniai, tarp jų – vaikų darželiai, mokyklos, kitos įstaigos. Slėptis reikėtų jų rūsiuose. Daugiabučių namų gyventojams geriausia leistis į savo namų rūsius.
Būtent todėl į rūsius reikėtų susinešti įrankius, kurių gali prireikti vaduojantis iš jų. Taip pat reiktų turėti mobiliuosius telefonus pagalbai išsikviesti. Be viso kito, rūsyje gerai turėti ir kitų būtiniausių daiktų, vandens, maisto, būtinų vaistų.
Tuomet reiktų stebėti televiziją, klausytis radijo ir vykdyti per juos perduodamus operacijų vadovų nurodymus. Mano, civilinės saugos specialisto, užduotis tokiu atveju – organizuoti panevėžiečių evakuaciją, sudaryti jiems galimybę patekti į saugią teritoriją, galbūt tai būtų kita savivaldybė.
Panevėžys nepatenka į Astravo atominės elektrinės pavojaus zoną, toji zona tęsiasi nuo pačios elektrinės, apima Vilnių, jo, Širvintų rajonus ir baigiasi prieš Ukmergę. Tad daryti mums nieko ir nereiktų.
P. Židonio nuotr.
Kas skaitė paaiškinimus, ką dėti į išvykimo krepšį, turėjo atkreipti dėmesį, kad krautis į jį reikia tik tai, kas būtina, neprisikrauti nereikalingų daiktų, kad nereiktų tampyti papildomo svorio. Į šį krepšį maisto, vandens turėtume įsidėti tiek, kiek jo mums reiks per artimiausias tris paras. Taip pat turime pasiimti pinigų. Jų reikia žinant liaudies išmintį, sakančią, kad ko negali padaryti pinigai, padaro dideli pinigai. O pinigų gali prisireikti evakuojantis, jų galima pasiūlyti svetimos armijos kariškiams, kad atvertų kelią ar suteiktų dar kitokią paslaugą. Pinigus siūloma laikyti ne vienoje, o keliose vietose.
Pakartosiu: krepšys su visu turiniu reikalingas evakuojantis.
Karo atveju evakuotis, pabėgti pasiseka tiems, kurie tai suskumba daryti patys pirmi ir negalvoja apie tai, kad kažkas turi jais pasirūpinti. Turbūt matote filmuotoje medžiagoje iš Ukrainos, kad vykstant kariniams veiksmams, šaudant, sprogdinant, degant, griūvant pastatams, tose vietose nevyksta jokios pagalbos operacijos. Priešgaisrinės apsaugos, greitosios pagalbos automobiliai suvažiuoja tada, kai šūviai nurimsta. Į nesaugias teritorijas, kur vyksta karo veiksmai, pagalbos tarnybos nebūna siunčiamos.
Tos sovietmečio slėptuvės nebuvo skirtos apsaugoti viso Panevėžio gyventojus. Slėptuves įsirenginėjo didžiosios to meto miesto gamyklos tam, kad karo atveju galėtų užtikrinti gamybinį procesą. Vadinasi, pamainą atidirbę žmonės būtų turėję slėptis, o atėjus jų pamainos laikui vėl stoti prie staklių. Apie 2010-uosius metus PAGD priėmė sprendimą slėptuvių atsisakyti.
Karinės agresijos atveju Panevėžyje, kaip ir kitose vietovėse, dirbtų karo komendantas, beje, pavaldus Savivaldybės administracijos direktoriui. Šalies prezidentas eitų kariuomenės vado pareigas.
Kur tokiu atveju dirbtų prezidentas, nežinau, tačiau Panevėžio valdžia dirbtų kaip dirbusi Savivaldybės administracijos pastate. Kita vertus, kovidas daugelį mūsų išmokė dirbti iš namų ar kitų nuotolinių vietų, tad galbūt tokį darbą pasirinktų ir miesto vadovai. Į darbą, manyčiau, taip pat rinktųsi ir visi kiti Savivaldybės specialistai.
Valstybė tokių atsargų yra sukaupusi. Bet ko ir kiek sukaupta, nežinau, ta informacija nesidalijama ir su mumis, civilinės saugos specialistais.
Aš irgi gyvenu Dembavoje, bet dėl to tikrai nesijaučiu nesaugus. Juk tuo atveju, jei kiltų karinė grėsmė, Pajuostyje tarnaujantys Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai patys pirmi išeitų kariauti, tad dalinio teritorijoje taptų ramu, galima būtų ten eiti grybauti. Pagaliau, net jei sprogdintų to karinio dalinio pastatus, sprogdintų tik juos, o mes iš tolo matytume ugnį ir dūmus.
Beje, raginu nepanikuoti, pažiūrėti vaizdus iš Ukrainos, ypač Kijevo, kur vykstant sprogimams, skraidant raketoms žmonės eina į parduotuves pirkti maisto.
Karinei grėsmei Panevėžyje ruošiamasi tiek, kad liepos mėnesį Karaliaus Mindaugo husarų batalionas yra suplanavęs kasmetines karines pratybas, jau daug metų vykstančias vasaromis. Pratybų eigą jie derina su Panevėžio savivaldybe, drauge parenkame vietas, kur pratybos vyktų, jose dalyvauja, įgūdžius atnaujina miesto policija, ugniagesiai, medikai.
Pamačius ar išgirdus tokį lėktuvą, siūlyčiau drauge pasižiūrėti ir televiziją, įsijungti radiją. Jei bus prasidėjusi karinė agresija, neabejotinai apie tai išgirsime pranešant. O NATO naikintuvai tegul sau skraido. Prieš keturis dešimtmečius į Pajuosčio karinį aerodromą dar ne tiek lėktuvų skrido ir ne tokius garsus skleidė.
Pagrindinė žinia – stengtis išlikti ramiems, nepanikuoti, neskaityti „Respublikos“ ir kitų dezinformaciją skleidžiančių, sumaištį keliančių žiniasklaidos priemonių. Taip pat patariu nesivelti į diskusijas su tokiais žmonėmis, kurie buvo susibūrę į vadinamąją Sausio 13-osios akciją, o ir apskritai nematyti, negirdėti, nekreipti dėmesio į jų pasisakymus. Nesigąsdinti, nesikarščiuoti, vadovautis nuovoka ir išlaikyti šaltą protą.
