-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip daugelis kas rytą skuba į darbus, taip panevėžietis Pijus Bajorūnas atšalus orams – lesinti balandžių.
Jau antrus metus žiemą ties Elektros ir J. Basanavičiaus gatvių sankirta galima pamatyti įspūdingą vaizdą.
Tarsi filmo „Vienas namuose“ heroję panevėžietį sparnuočiai apjuosia ratu, įsitaiso jam ant kepurės ar nutūpia tiesiai į delnus.
Balandžiai ratu apspitę savo geradarį taip ir laukia, kol šis pravers rankinę, pilną skanėstų. Drąsiausieji tupia savo globėjui ant galvos, pečių, rankų, netgi nesibodi snapo įkišti giliau į rankinę. Ir nieko nuostabaus, mat juos senjoras palepina ne tik grūdais ar kruopomis, bet ir avinžirniais ar saulėgrąžų sėklomis.
Kiek per mėnesį išleidžia lesalams, geraširdis senjoras net neskaičiuoja. „Kiekvienas malonumas kainuoja, tačiau juk nei užkietėję žvejai, nei medžiotojai ar kolekcininkai neskaičiuoja, kiek išleidžia pomėgiui. Taip ir aš niekada neskaičiuoju. Man tai malonumas“, – „Sekundei“ yra kalbėjęs P. Bajorūnas.
Vieni praeiviai garsųjį balandininką puola fotografuoti, kiti gi kraipo galvas stebėdamiesi, ar miesto centras tinkamiausia vieta burtis balandžiams.
Bet P. Bajorūnas nenusiteikęs išduoti balandžių. Jų burkavimas pačiam – atgaiva širdžiai.
„Ne vienas mane jau yra nufotografavęs. Jeigu ir kitiems suteikiu gerų emocijų, gal nėra ta mano veikla tokia bloga“, – šypsosi Panevėžio balandininkas.
