-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio vakarinėje miesto dalyje, kur kertasi K. Naruševičiaus ir V. Alanto gatvės, šiuo metu veši krūmynais apaugusios pievos. Tačiau jau netrukus šioje vietoje panevėžiečiai atsisveikins su savo iškeliavusiais augintiniais.
Gyvūnų kapinių projektą rengęs Vilniuje įsikūrusios bendrovės „Inžinerinis projektas“ architektas Ignas Veigneris kone trijų hektarų kapinių teritoriją suskirstė į tris dalis. Projekte 1 480 palaidojimo vietų skirta didelių gyvūnų gaišenoms laidoti. Kiekvienam jų palaidoti skirtas pusantro metro plotas.
Tokio pat dydžio plote taip pat bus galima laidoti kelis tuo pačiu metu nugaišusius gyvūnus, tokiu atveju kapavietė taptų masine.
Vieno kvadratinio metro plotas skirtas palaidoti vidutinio dydžio šunį ar katę. Tokiems palaidojimams suprojektuotos 1 959 vietos. Smulkiems gyvūnams laidoti skirtų plotų dydis – 0,75 metro, jiems suprojektuota 1 153 vietos.
Laidojamoms gyvūnų gaišenoms bus privalu kasti tokio dydžio duobes, kad ant jų užpiltos žemės sluoksnis sudarytų ne mažiau kaip vieną metrą.
Gyvūnų kapinių projekto autorius pabrėžia, jog kritę žemės ūkio paskirties naminiai gyvuliai šiose Panevėžyje planuojamose įrengti kapinėse negalės būti laidojami.
Šalia kapinių suprojektuota ir darbo vieta – statinys jų administratoriui, prie kapinių ves asfaltuota kelio atšaka, bus šešios automobilių stovėjimo vietos. Taip pat numatyta vieta atliekų konteineriams. Per pačias kapines ves žvyro takai.
Panevėžio pakraštyje atsiras dar vienos kapinės – šįkart gyvūnams, kuriose tilps puspenkto tūkstančio keturkojų. P. Židonio nuotr.
Gyvūnų kapinių projektas Savivaldybei kainuoja 14 tūkst. 900 eurų.
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono teigimu, gyvūnų kapinių projektuotojų Savivaldybei teko ieškoti net trejus metus. Vieną po kito skelbiant konkursus, laimėtojo išrinkti nepavykdavo projektuotojams už tokį darbą užsiprašydavus solidžių atlygių.
Už sklandžią gyvūnų kapinių veiklą bus atsakinga Savivaldybės bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“. Kokie paminklai galės būti statomi gyvūnams, ar kapavietę privalės prižiūrėti palaidoto gyvūno savininkas, ar priežiūra bus pavesta bendrovei, turės numatyti šių kapinių taisyklės. Jos bus parengtos iki to laiko, kai pačios gyvūnų kapinės bus įrengtos ir pradės veikti.
D. Linkonas pabrėžė, jog gyvūnų kapinės būtinai bus aptvertos vieline tvora, ar jos bus nakčiai rakinamos – dar nenuspręsta.
„Rakinsi ar nerakinsi, per tvorą perlipti tiems, kas pasirengęs tai padaryti, nesunku. Aptverti gyvūnų kapines nutarta todėl, kad per jas žmonės nevažinėtų keturračiais“, – dėmesį atkreipė D. Linkonas.
Tai, kad Panevėžys turės gyvūnų kapines, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas įvertino kaip naują tvarką, kada gyvūnų gaišenų juos auginusiems savininkams nebereiks užkasinėti nelegaliose kapinėse, pamiškėse ar mesti į atliekų konteinerius.
Arčiausiai Panevėžio esančios gyvūnų kapinės įkurdintos Miežiškių seniūnijos Pučekų miške, privačiame sklype. Jos – nelegalios, išties gražioje vietoje, pačiame pušyne. Kitoje šių kapinių pusėje yra ir žmonių amžino poilsio vieta – Šilelio kapinės, kuriose stūkso valstybės saugoma koplyčia.
Miežiškių seniūnas Remigijus Budreika pasakojo matantis, kad šios nelegalios gyvūnų kapinaitės nuolat pilnėja.
Ant dažno nelegaliose kapinėse pakasto nugaišusio gyvūno kapo stovi po kryžių su įrašytu kritusiojo vardu, netgi pastatyti keli akmeniniai paminklai. Per Vėlines šie nelegalūs gyvūnų kapai taip pat nušvinta žvakių šviesomis.
Kol Panevėžyje nėra legalių kapinaičių gyvūnams, šiuos kritusius panevėžiečiai veža laidoti į nelegalias Miežiškių seniūnijoje.
Panevėžyje už viešosiose vietose randamas gyvūnų gaišenas atsakinga Savivaldybės įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“. Surinktos jos išvežamos į Rietave esančią utilizavimo įmonę.
Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas teigia, jog pasitaiko atvejų, kai panevėžiečiai įmonei atveža savo kritusių augintinių gaišenas.
„Kritusius gyvūnus mes privalome priimti, kaip privalome priimti ir panevėžiečių atgabenamus jiems nebereikalingus gyvus augintinius“, – aiškino S. Vainauskas.
Iki išvežamos utilizuoti, gaišenos laikomos bendrovės šaldytuvuose. O gyvus panevėžiečių atgabentus šunis bei kates apžiūri veterinarijos gydytojas. Po dviejų savaičių vadinamojo karantino įmonėje sveiki ir tie, kuriuos, nors ir ligotus, galima išgydyti, atiduodami į gyvūnų prieglaudą.
„Gyvūnų kapinėse augintinius norės laidoti tie, kuriems svarbu turėti jo kapą. Tiems, kas augintinį atiduoda mūsų įmonei, toks kapas turbūt nebus svarbus“, – svarstė S. Vainauskas.
