-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokiu principu – sujungus miesto polikliniką Nemuno gatvėje, po tuo pačiu stogu veikiantį Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą, Respublikos gatvėje gyvuojančią Odontologijos polikliniką ir netgi Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę M. Tiškevičiaus gatvėje – Panevėžyje planuojama įkurti Bendruomenės sveikatos centrą.
Ši perspektyva jau sukėlė emocijų bangas tarp medikų.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro darbuotojai, surinkę parašus prieš galimą šios įstaigos prijungimą prie miesto poliklinikos, išsiuntinėjo juos miesto Tarybos nariams.
„Pati to politikams skirto laiško, kurį inicijavo mūsų įstaigos darbo taryba, nepasirašiau ir netgi neskaičiau jo. Atrodė nepatogu. Bet puikiai žinau jį pasirašiusių darbuotojų poziciją. Žmonės nori ir toliau dirbti nedideliame kolektyve, jie patenkinti vadovavimu, džiaugiasi motyvavimo už darbą sistema ir nerimauja, kad tuo atveju, jei bus prijungti prie kito kolektyvo, gali prarasti turimas privilegijas“, – teigė Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė Rūta Pranculienė.
Šiame centre kasmet sveikatą „remontuoja“ po 12 tūkstančių gydytojų atsiųstų pacientų bei dar keli tūkstančiai tų, kurie, išsipirkę procedūras, tęsia gydymą. Įstaigoje dirba 105 darbuotojai.
„Dirbame pelningai, o uždirbtus pinigus galime skirti pačiai naujausiai reabilitacijos aparatūrai, kokios neturi ne tik kitų šalies poliklinikų ar ligoninių reabilitacijos skyriai, šalies sanatorijos, bet ir privačios gydyklos“, – patikino R. Pranculienė.
Direktorė svarsto, jog centrą prijungus prie kitos įstaigos, gali nukentėti ir darbuotojai, ir pacientai. „Esu įsitikinusi, kad mūsų sąskaita siekiama kelti smunkantį pacientų netenkančios miesto poliklinikos lygį“, – pareiškė R. Pranculienė.
Karolio Valantino nuomone, tuo atveju, jei gydymo įstaigos būtų sujungtos į vieną bendrą darinį, visiems – ir darbuotojams, ir pacientams, būtų tik geriau. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Konkrečių žinių apie galimus struktūrinius Panevėžio miesto savivaldybei priklausančių gydymo įstaigų pokyčius Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vadovė teigia neturinti, ją pasiekia vien nuogirdos.
„O žinot, juk būna ir taip, kad išgirsti, kas jau nutarta. Norėdami būti bent jau išklausyti, mūsų darbuotojai kreipėsi į Tarybos narius. Juk jų rankose mūsų ateitis“, – aiškino įstaigos vadovė.
R. Pranculienė negailėjo kritikos žodžių Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro kaimynystėje esančiai miesto poliklinikai. Anot jos, prieš 20 metų nuo jos atsiskyręs centras per tą laiką atnaujino įrangą, įvairią aparatūrą, pasikeitė neatpažįstamai.
„Poliklinikos bazė, kaip matyti, liko tokia, kokia buvusi“, – artimiausiems kaimynams įgėlė direktorė.
R. Pranculienės nuomone, sujungus gydymo įstaigas, Fizinės medicinos ir reabilitacijos centras taptų nemenka donoru.
„Procedūrų tikrai nemažės, tad darbo specialistai tikrai turės. Mažiau liktų tik vadovų.“
M. Burba
Miesto poliklinikai vadovaujantis Karolis Valantinas, paklaustas apie galimą gydymo įstaigų sujungimą, komentuoti atsisakė ir patarė tokį klausimą užduoti sveikatos strategiją kuriantiems Savivaldybės specialistams.
„Žinau tiek, kad Sveikatos apsaugos ministerija visoms savivaldybėms yra uždavusi padaryti namų darbus – numatyti, kaip gyventojams suteikti geresnes paslaugas. Taip pat žinau, kad ateina ES fondų lėšos, skirtos medicinos sistemai gerinti. Tų lėšų savivaldybės gaus atlikusios mano minėtus namų darbus“, – sakė K. Valantinas.
Jo nuomone, tuo atveju, jei gydymo įstaigos būtų sujungtos į vieną bendrą darinį, visiems – ir darbuotojams, ir pacientams, būtų tik geriau.
„Nepaklausėte, kam sujungus įstaigas būtų blogiau“, – dėmesį atkreipė K. Valantinas.
Ir patikino: „Blogiau kaip yra jau tikrai nebebus.“
Pasak Mindaugo Burbos, Sveikatos apsaugos ministerija yra iškėlusi uždavinį, kad pacientai gautų kuo daugiau ambulatorinių medicininių paslaugų ir kuo rečiau patektų į ligonines. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba patvirtino, jog Sveikatos apsaugos ministerija išties rekomenduoja savivaldybėms sumažinti sau pavaldžių įstaigų skaičių. Motyvas – taupyti lėšas, kurios dabar išleidžiamos kiekvienos įstaigos administracijos personalui. Kita priežastis – pacientams tapsiančios lengviau prieinamos gydymo paslaugos, nes jos bus vienose rankose.
Naujoji įstaiga, pasak M. Burbos, galėtų vadintis Bendruomenės sveikatos centru. Į jį būtų sujungtos keturios miesto Savivaldybei pavaldžios gydymo įstaigos – miesto poliklinika, Fizinės medicinos ir reabilitacijos centras, Odontologijos poliklinika bei Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Taip pat siekiama, kad Bendruomenės sveikatos centre, jei toks būtų įkurtas, dirbtų ir vadinamojo antrinio lygio specialistai – t. y. ne vien šeimos gydytojai, bet ir kardiologai, neurologai, onkologai bei visi kiti specializuotą pagalbą teikiantys jų kolegos. Tuomet pacientams nereikėtų su siuntimais vaikščioti į kitas gydymo įstaigas – jie gydytojų konsultacijas gautų vietoje.
Į klausimą, iš kur Bendruomenės sveikatos centras gautų tokių specialistų, M. Burba svarstė, jog būtų bandoma į Panevėžį kviestis naujų gydytojų, taip pat siūloma Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Konsultacijų poliklinikoje dirbantiems daktarams padirbėti ir Bendruomenės sveikatos centre.
„Sveikatos apsaugos ministerija yra iškėlusi ir tokį uždavinį, kad pacientai gautų kuo daugiau ambulatorinių medicininių paslaugų ir kuo rečiau patektų į ligonines“, – kam reikalinga pertvarkyti gydymo įstaigas, aiškino M. Burba.
Jis teigė iki šiol negirdėjęs apie Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro darbuotojų surinktus parašus, o drauge patikino, kad jiems nerimauti reikėtų mažiausiai.
„Teikiamų fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų tikrai nemažės, tad darbo specialistai tikrai turės. Mažiau liktų tik vadovų“, – M. Burba įvardijo, kam tokia pertvarka būtų skausmingiausia.
Galutinį žodį, būti Panevėžyje Bendruomenės sveikatos centrui ar ne, turės tarti miesto Taryba.
