Vis dažniau Lietuvos policijos pareigūnams tenka stoti į kova ne tik su nusikaltėliais, bet ir savo sveikatos bėdomis.
Didelė dalis tarnaujančiųjų teisėsaugoje turi kraujotakos, kvėpavimo, regėjimo sutrikimų, be to, juos kamuoja ir svorio problemos.
Dėl aktualumo abejonių nekilo
Tikriausiai sunku įsivaizduoti, kaip galėtų ne pačios geriausios fizinės formos pareigūnas, iškilus būtinybei, pavyti įstatymo pažeidėją. Deja, amerikietiškasis policininko stereotipas – patrulis su riebia spurga rankose, – ko gero, jau nebesvetimas ir lietuviams: statistika rodo, kad nutukę net daugiau nei penktadalis policininkų.
Prieš pora savaičių Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių vadovai dalyvavo mokymų cikle, kaip pagerinti sveikatą ir fizinę formą.
Paskaitą apie subalansuotą mitybą, aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, rūpinimąsi figūra ir išvaizda jiems skaitė žinomas kultūristas Andrius Pauliukevičius. Sportininkas pareigūnams pateikė naudingų patarimų sveikatai puoselėti, atsakė į gausius dalyvių klausimus.
„Nekilo abejonių, kad ši mokymų ciklo dalis policijos pareigūnams, kuriems būtina nuolat palaikyti gerą sportinę formą, itin aktuali“, – teigė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės specialistė Karolina Miganovičienė.
Skatina sportuoti
Paklausta, ar iš tiesų Panevėžio pareigūnai kovoja dėl savo kūno linijų, ji teigė, kad tokių bėdų pasitaiko. Tačiau kiek tiksliai policijos darbuotojų kenčia dėl antsvorio, pašnekovė duomenų neturėjo.
K. Miganovičienės teigimu, patruliai tokių iššūkių, ko gero, beveik nepatiria. O tyrėjams ir kitiems šios įstaigos darbuotojams, kurie daugiau laiko leidžia kabinetuose, tai nėra labai didelė kliūtis dirbti.
Tačiau policija vis dėl to reikalauja rimto fizinio pasirengimo. K. Miganovičienės tvirtinimu, kiekvienam pareigūnui per savaitę yra skirtos dvi valandos sportui. Jas šie gali praleisti sporto salėse, žaidžia krepšinį, lanko kitus sportinius užsiėmimus.
Kiekvienais metais policininkas turi įvykdyti šaudymo, fizinio pasiruošimo ir kovinių savigynos veiksmų normatyvus. Nepasiekus reikalingų rezultatų, galima tokias patikras pakartoti. O jei to vis dėlto nepavyksta įgyvendinti, pareigūnai siunčiami tikrintis sveikatos.
Žinomas kultūristas Andrius Pauliukevičius skaitė pareigūnams paskaitą apie subalansuotą mitybą, aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, rūpinimąsi figūra ir išvaizda. PA VPK nuotr.
Kas penktas – „nestandartinis“
„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Konsultacijų skyriuje yra atliekami vidaus tarnybos sistemos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų privalomi periodiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai, – aiškino „Sekundei“ minėtos komisijos direktoriaus pavaduotojas stacionarui Vytautas Dringelis. – 2016 metais profilaktiniai sveikatos patikrinimai atlikti 4 263 pareigūnams, tarnaujantiems Vilniaus mieste ir Vilniaus apskrityje. Kitų miestų ir rajonų pareigūnams tokie patikrinimai buvo atliekami pagal sutartis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, esančių Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.“
V. Dringelio duomenimis, iš 4 263 patikrintųjų 3 325 pareigūnams nustatyta viena ar daugiau ligų ar sveikatos problemų, netrikdančių jų darbingumo ir tinkamumo tarnybai. Jiems leista dirbti toliau. Tačiau 29 pareigūnams, turintiems rimtesnių sveikatos sutrikimų, įrašyta rekomendacija, kad personalo tarnybos pasiųstų juos į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl tinkamumo statutinei tarnybai nustatymo.
Tik 938 pareigūnai sveikatos sutrikimų neturėjo.
Tarp 3 325 pareigūnų, turinčių sveikatos sutrikimų, 2016 metais, atliekant profilaktinius patikrinimus daugiausia trukumų nustatyta dėl kraujotakos, akių ligų ir jungiamojo audinio, skeleto ir raumenų sistemos. Kiek mažiau pareigūnų kankina kvėpavimo sistemos sutrikimai.
O penktadalis patikrintų asmenų tiesiog per daug svėrė. 27 procentams apsilankiusiųjų nustatytas net ir nutukimas.
2016 metais per profilaktinius patikrinimus nustatyta, kad iš 4 263 patikrintų pareigūnų penktadalis per daug svėrė. 27 procentams nustatytas net ir nutukimas.
„Pareigūnai dažniausiai serga jungiamojo audinio, skeleto ir raumenų sistemos ligomis, po to kraujotakos sistemos ligomis, po to akies ir jos priedinių organų ligomis, po to yra nutukę bei turi antsvorį, – vardijo V. Dringelis. – O nutukę ar antsvorį turintys asmenys gali sirgti arterine hipertenzija, juos gali varginti skausmai stubure dėl dažnų radikulopatijos paūmėjimų ir taip toliau. Ligoms atsirasti reikšmės turi nelengvas pareigūnų darbas, sunkios tarnybos sąlygos ir sveikos gyvensenos principų ignoravimas.“
Pareigūnus stebintys gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai profilaktinių sveikatos tikrinimų ir kitų apsilankymų metu teikia jiems rekomendacijas dėl profesinės sveikatos priežiūros: darbo ir poilsio režimo, sveikos mitybos, esant indikacijų – griežtos subkalorinės dietos, žalingų įpročių atsisakymo.
Atliekant profilaktinius patikrinimus Medicinos centre yra vykdoma pareigūnų, sergančių lėtinėmis, linkusiomis progresuoti ligomis, atranka antirecidyviniam reabilitaciniam gydymui. Reabilitacijos poreikio nustatymui pareigūnai yra konsultuojami fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, esant indikacijų pareigūnai siunčiami reabilitaciniam gydymui valstybės biudžeto lėšomis.