Geltonąsias liemenes velkasi ir pedagogai

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2019.11.28 07:35

Pavargę nuo valdžios pažadų sulaukti sotesnio rytojaus, įspėjamąjį dviejų valandų streiką pradeda pedagogai. Šįkart prie bendrojo ugdymo įstaigų mokytojų jungiasi ir darželių auklėtojai, aukštųjų dėstytojai – Panevėžio mieste bei rajone bemaž iš trijų dešimčių skirtingų įstaigų.

Pedagogai nusiteikę ryžtingai – jeigu valdžia ir toliau ignoruos juos, streikas bus gerokai ilgesnis nei poros valandų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos duomenimis, Panevėžio mieste ir rajone į įspėjamąjį streiką įsitraukė apie trisdešimt įvairių švietimo įstaigų – daugiau kaip du šimtai pedagogų. Pasak didžiausios švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, tikslus streikuojančiųjų skaičius paaiškės tik įvykus streikui.

Ginti savo teises pedagogai sako buvę priversti paaiškėjus, kad ministrų kabinetas nesilaiko kolektyvinėje sutartyje numatytų įsipareigojimų. Vietoje sutartų 118 mln. eurų pedagogų reikmėms ketinama skirti perpus mažesnę – 55 mln. eurų sumą.

„Streikas yra kraštutinė priemonė, – sutinka E. Milešinas. – Bet kitų būdų priversti Vyriausybę vykdyti savo pažadus nematome.“

Dar liepą, anot pirmininko, buvo pasirašytas kompromisinis susitarimas su ministerija.

„Tačiau ministerija sutarties nevykdo. Galimybės dar kartą nusileisti nematome, todėl skelbiame dviejų valandų įspėjamąjį streiką“, – sakė „Sekundei“ E. Milešinas.

Pažadėjo, bet netesėjo

Jeigu valdžia ir toliau nevykdys savo įsipareigojimų, pedagogai pasiruošę tikrajam streikui.

Profesinės sąjungos pirmininko teigimu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotose derybose dėl 2020 metų biudžeto susitarimo rasti nepavyko. Po biudžeto pristatymo Seime paaiškėjo, kad pedagogų atlyginimams trūksta 62,2 mln. eurų. Šie pinigai buvo pažadėti ne tik mokytojams, bet ir darželių auklėtojams, pagalbos mokiniui specialistams, aukštųjų mokyklų dėstytojams.

„Šių metų susitarimas nesprendžia švietimo sistemos problemų iš esmės, – sako E. Milešinas. – Iki 2025 metų privalome turėti tvarią ir pažangią sistemą, kurioje vyktų mokytojų rotacija, ateitų nauji motyvuoti mokytojai. Švietimo sistemą reikia ne reformuoti ar optimizuoti, o stiprinti. Negalėdami pasiūlyti aukštos kokybės švietimo visoje Lietuvos teritorijoje galime pamiršti emigrantų susigrąžinimą ar šalies pažangą.“

Kantrybė išseko

Kokia forma vyks įspėjamasis streikas, ugdymo įstaigoms leista nuspręsti pačioms. Daugelis jų pasirinko dvi valandas visai neorganizuoti mokymo proceso.

Kaip teigė prie streiko prisijungusio miesto lopšelio-darželio „Aušra“ direktorė Vilma Samulionienė, streikuojantys pedagogai dvi streiko valandas neves jokių pamokėlių, tačiau tėvai gali būti ramūs – jų atžalų saugumu ir priežiūra tikrai bus pasirūpinta.

„Vaikai – pati jautriausia sritis, negalime taip drastiškai streikuoti, kaip kitų profesijų atstovai. Tad vaikus priimsime, bet ugdymo proceso tas dvi valandas neorganizuosime. Pedagogai nori atkreipti valdžios dėmesį kol kas gražia ir draugiška protesto forma“, – teigė V. Samulionienė.

Prie streikuojančių mokytojų jungiasi ir darželių auklėtojai bei aukštųjų dėstytojai. Panevėžio kolegijoje ketvirtadienio rytą studentų laukia ne įprastinės paskaitos, o diskusijos apie aukštojo mokslo skaudulius. P. Židonio nuotr.

Jos tvirtinimu, nors nuo šių metų rugsėjo auklėtojai prilyginti mokytojams, teisinė bazė dar nesutvarkyta. Auklėtojams taikomi tie patys kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau jų atlygis yra gerokai mažesnis nei mokyklose dirbančių kolegų. Todėl Panevėžyje kurį laiką buvo susiklosčiusi kritinė situacija, kai, išėjus pensinio amžiaus pedagogams, nebuvo, kas juos pakeistų.

Tiesa, dabar pastebimi šiokie tokie pokyčiai į gera– atsiranda vis daugiau persikvalifikavusių ikimokyklinio ugdymo pedagogų.

„Bibliotekininkų atlyginimai dar mažesni nei mokytojų. Jie taip pat turi aukštąjį išsilavinimą, organizuoja begalę renginių ir veiklų – didelė atsakomybė, o atlyginimai menki“, – primena V. Samulionienė.

Bet bibliotekininkai, anot darželio vadovės, tyliai kenčia ir laukia, kol pagaliau į juos bus atkreiptas dėmesys.

„Pedagogai taip kantriai laukti nebenori“, – sako ji.

Jaučiasi išduoti

Į streiko gretas stoja ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. Tad Panevėžio kolegijoje ketvirtadienio rytas irgi bus kiek neįprastas.

Pasak kolegijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Henriko Sinicko, nors studentus dėstytojai turės užimti, paskaitos nevyks. Kolegijos fojė bus demonstruojamos dėstytojų parengtos skaidrės apie aukštojo mokslo padėtį Lietuvoje. Ne tik streikuojantys dėstytojai, bet ir juos palaikantys darbuotojai vilkės geltonas liemenes – savotišką protestuotojų simbolį.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas siekia, kad nuo kitų metų kasmet būtų bent 10 proc. didinamas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinis darbo užmokestis. Taip, kad po penkerių metų vidutinis šių darbuotojų darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Taip pat reikalaujama proporcingai kelti neakademinių darbuotojų atlyginimus. Visa tai buvo pažadėta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos su mokytojais suderėtame šakos kolektyvinės sutarties papildyme.

„Pats dalyvavau derybose dėl šios šakinės sutarties, kurią Saulius Skvernelis išdavė paniekinamai pareiškęs, kad švietimo ministrui nedavė įgaliojimų, – neslėpė apmaudo H. Sinickas. – Nors visi puikiai žinome, jog kitu atveju ministras net nebūtų turėjęs galimybės derėtis su profsąjungomis.“

H. Sinicko teigimu, pagal švietimo šakos kolektyvinės sutarties pasiektą susitarimą jau pernai aukštųjų dėstytojai gavo tikslinę dotaciją. Priedas prie atlyginimo buvo mokamas ir šiemet, tačiau dabar paaiškėjo, kad nuo sausio 1-osios jo vėl nebelieka.

„Nebelieka, nes atsisakoma toliau tęsti šakinę sutartį“, – konstatuoja kolegijos profesinės sąjungos pirmininkas.

„Mes nereikalaujame kažko – tik to, kas buvo pažadėta ir buvo daroma dvejus metus, bet dabar nebeliko, – tęsia H. Sinickas. – Šie pinigai bus nukreipti kažkur kitur – tikriausiai per daug tankų nusipirko, tad pedagogams neliko.“

Lektoriaus teigimu, dabar jo ir kolegų atlyginimai bus mažesni už pedagogų, dirbančių mokyklose.

„Jie 50 milijonų gauna daugiau, o aukštosios mokyklos – apskritą nulį papildomų lėšų, kurios buvo suderėtos, – sako jis. – Streikas – vienintelė priemonė, kad valdžia vykdytų pažadus. Jeigu reikės, esame pasiryžę streikuoti ilgiau.“

Ginklų sudėti nežada

Apie galimą streiką kalba ir kitos – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pedagogai. Ketvirtadienį profesinė sąjunga kviečia į Lietuvos mokytojų suvažiavimą, kur bus ieškoma atsakymų į rūpimus švietimo bendruomenei klausimus. Nors prieš metus vykusio mokytojų streiko metu, kai beveik mėnesiui mokytojai apsigyveno Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, pavyko bent iš dalies ištaisyti etatinio apmokėjimo spragas ir įsisenėjusias ikimokyklinio ugdymo problemas, neišspręstų švietimo sektoriaus skaudulių nemažai.

Kaip teigė profesinės sąjungos Panevėžio rajono susivienijimo pirmininkė ir Velžio gimnazijos mokytoja Doloresa Rakauskienė, Lietuvos mokytojų suvažiavime ir bus nuspręsta, ar šiemet taip pat teks eiti streikų keliais.

„Moraliai palaikome tuos pedagogus, kurie šiandien dalyvauja įspėjamajame streike. Neatmetame galimybės, kad jeigu suvažiavime nepavyks rasti bendro sutarimo, vėliau ir patys įsitrauksime į streiką“, – sakė „Sekundei“ D. Rakauskienė.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Panevėžys
• #pedagogai
• #streikas