Gegužės 1-oji – tik papildomas laisvadienis

Panevėžiečiai Gegužės 1-ąją sutiko kaip eilinę savaitgalio dieną: vaikštinėjo su šeimomis po miestą, važiavo darbuotis į sodus arba tiesiog ilsėjosi. Praeitin nugrimzdusią šios šventės dvasią prisiminė tik pensininkai, kitaip minėdavę ją sovietmečiu.

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbininkų diena. Jos ištakos siekia 1886 metus, kai Čikagos mieste kilo demonstracija darbininkų, reikalavusių sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per parą. Malšinti sukilusių žmonių buvo pasiųsta policija, neapsieita be aukų.

Po trejų metų Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas gegužės 1-ąją paskelbė viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.

Į Lietuvą ši šventė atėjo Tarybų Sąjungos metais ir švęsta itin iškilmingai – su paradais ir ditirambais ne tik darbo liaudžiai, bet ir valdžiai. Geriausi darbuotojai buvo pagerbiami per visą miestą iškilmingai vežant jų portretus, teiktos premijos, apdovanojimai.

Atmintyje – nostalgija iškilmėms

Tuos laikus gerai atsimena gatvėje kalbinti vyresni panevėžiečiai. Pensininkė Monika į Lietuvą atsikėlė iš Kaliningrado.

„Dabar visiškai nesijaučia, kad gegužės 1-oji yra šventė: tyku, ramu. Anksčiau jausdavosi – eidavo žmonės su gėlėmis, aplankydavo draugus, išgerdavo alaus. Daug kas ir pasiilgsta tų laikų“, – kalbėjo Panevėžio Laisvės aikštėje sutikta moteris.

Jai pritarė ir Valerijus, gimęs Orenburge, bet dabar gyvenantis Panevėžyje. Į pensiją seniai išėjęs vyras prisimena, kad sovietmečiu Darbininkų diena buvo labai didelė šventė – visas miestas šurmuliuodavo, žingsniuodavo eisenos, skambėdavo muzika. Dabar panevėžiečiui labai trūksta tos nuotaikos – žmonės, anot jo, tikriausiai nebemoka džiaugtis ir švęsti švenčių.

Jaunimui nereikia didelės šventės

Tačiau jaunas panevėžietis Donatas tvirtina, kad Darbininkų šventei ir nereikia didelių pompastikos. Ši diena, anot jo, primena darbuotojams jų teises, verčia pamąstyti, ar Lietuvos darbdaviai supranta demokratijos principus.

„Visos darbovietės skirtingos, bet akivaizdu, kad Lietuva šioje srityje tobulėja ir eina link Europos standartų. Esame jauna valstybė, bet sulauksime laiko, kai būsime lygūs senosioms šalims“, – kalbėjo savo profesijos neatskleidęs pašnekovas.

Donatas Gegužės 1-ąją šventė su šeima miesto centre, vaikščiojo po aikštę, grožėjosi pavasarine gamta. Vyras nedirbo ir pirmadienį, tad turėjo ilgą ir ramų savaitgalį.

Su vaiku šventinę dieną aikštėje leido ir panevėžietė Dovilė. Jauna moteris prisipažino nė nežinanti tikrosios šios šventės istorijos bei reikšmės.

„Tiesiog gavome išeiginę ir dabar ilsimės. Jokios šventės nejaučiame, darbdavys taip pat mūsų nesveikino“, – sakė Dovilė.

Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama ne tik pagerbti gerus darbuotojus, bet ir atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.