Dar vienas skundas, susijęs su kino centro „Garsas“ rekonstrukcija į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, netapo užtvaru planuojamoms statyboms. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nesurinko įrodymų, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas neskelbti kino teatro pastato saugomu galėjo būti priimtas apeinant įstatymus.
Tyrimą nutraukė
Etikos sargų gautame pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ skunde buvo nurodyta, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai sprendžiant dėl kino teatro pastato paskelbimo saugomu, pirmininkas Evaldas Zilinskas galėjo būti neobjektyvus, nes galbūt yra šio pastato rekonstravimo į SEMC projekto inžinierius. Tokiu atveju E. Zilinskas būtų privalėjęs nusišalinti nuo balsavimo.
Visgi šią savaitę etikos sargai paskelbė nutraukiantys tyrimą, Kaip paskelbė VTEK, ji nenustatė pakankamai duomenų, patvirtinančių E. Zilinsko tiesioginį ir akivaizdų asmeninį suinteresuotumą svarstant „Garso“ klausimą.
Prokurorai pažeidimų nematė
Vis dėlto komisija pareiškė siūlysianti Generalinei prokuratūrai „apsvarstyti galimybę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, siekiant išsiaiškinti, ar Panevėžio kino teatro „Garsas“ pastatas buvo pagrįstai neįrašytas į kultūros vertybių registrą ir jam nesuteikta teisinė apsauga, ir kitų aplinkybių.“
Kino centro Panevėžyje rekonstrukcijos niuansus, regis, prokurorai jau išnarstę iki siūlelio. Dar vasarį Panevėžio apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi tos pačios pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“, taip pat Valstybinės kultūros paveldo komisijos bei Panevėžio savivaldybės tarybos opozicijos raštus, priėmė sprendimą nesikreipti į teismą dėl planuojamų SEMC statybų teisėtumo.
„Reikia suprasti, kad pastato įtraukimas į kultūros vertybių registrą reiškia, jog jam suteikiama teisinė apsauga. Jei ateityje jį tektų remontuoti, miestas būtų turėjęs dar daugiau problemų.“
E. Zilinskas
„Pažymėtina, kad rekonstruojamas pastatas (kino teatras „Garsas“) nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kultūros vertybių registrą, dalis Panevėžio miesto bendruomenės pasisako už pastato išsaugojimą, kita Panevėžio bendruomenės dalis pasisako už rekonstrukciją. Iniciatyva pastato išsaugojimui negali būti iškelta virš kitos visuomenės dalies suinteresuotumo“, – rašoma Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime.
Prokurorai pripažino, jog E. Zilinsko vadovaujama Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, net tris kartus svarsčiusi „Garso“ klausimą, išklausė visas puses, susipažino su jų pateiktais dokumentais, vertino sovietinio paveldo eksperto, kino ekspertų atsiliepimus.
„Panevėžio miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atidžiai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo ginčyti“, – konstatavo Panevėžio apygardos prokuratūra.
Be to, jos teigimu, papildomo tyrimo metu negauta duomenų, kad rekonstruojamas kino teatro „Garsas“ pastatas pakenks Panevėžio istorinės dalies vertingosioms savybėms ar turės neigiamos įtakos arti esantiems kultūros paveldo objektams.
Sprendimo nekeistų
Panevėžio savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas E. Zilinskas tvirtina, jog sprendimas neskelbti „Garso“ saugoma vertybe nebūtų buvęs kitoks netgi jam nusišalinus nuo balsavimo. Pasak E. Zilinsko, visi tarybos nariai pasisakė už tai, kad „Garsas“ nebūtų skelbiamas saugomu kultūros paveldu.
„Mano asmeninė pozicija nebuvo lemianti. Taryboje dalyvauja ekspertai, kurie irgi turi savo nuomonę. Ir visais atvejais nubalsuota „Garso“ neįtraukti į registrą“, – kalbėjo pirmininkas.
E. Zilinskas tvirtina iš kino centro rekonstrukcijos į SEMC negalintis turėti jokios asmeninės naudos, dėl ko būtų privalėjęs nusišalinti balsuojant.
„Aš nebuvau to projekto inžinierius, kaip rašoma VTEK pateiktame skunde. Buvau paprašytas pakonsultuoti projekto rengėjus istorinės dalies specialiojo plano šviesoje. Jie buvo surašę aiškinamąjį raštą ir aš vos porą sakinukų padailinau. Čia ką aš – už du sakinius atlygio prašysiu? Yra žymiai didesnių darbų, už kuriuos sumokama. Tai buvo tik kolegiška konsultacija“, – teigė E. Zilinskas.
Anot jo, pagal tipinį projektą pastatyto, rekonstruoto ir sumenkusios architektūrinės vertės pastato nepaskelbusi saugomu taryba kaip tik gynė viešąjį interesą.
„Reikia suprasti, kad pastato įtraukimas į kultūros vertybių registrą reiškia, jog jam suteikiama teisinė apsauga. Jei ateityje jį tektų remontuoti, miestas būtų turėjęs dar daugiau problemų“, – kalbėjo E. Zilinskas.
Pagrūmojo dėl deklaracijos
Etikos sargai, neįžvelgę E. Zilinsko nuodėmės balsuojant dėl „Garso“, visgi aptiko, kad jis laiku nepateikė viešųjų ir privačių interesų deklaracijos.
Pirmąjį kartą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariu bei pirmininku jis tapo 2016 m., o 2019 m. gruodį antrą kartą paskirtas eiti šias pareigas, tačiau iki iki šiol nėra pateikęs privačių interesų deklaracijos.
E. Zilinskas teigia, jog toks biurokratizmas jam keistas.
„Iki šiol nesuprantu, kaip dirbdamas pagal intelektualinių paslaugų teikimo sutartį ir vos porą valandų per mėnesį užsiimdamas darbu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje turiu vykdyti tokius reikalavimus“, – sako pirmininkas.
Visgi VTEK sprendimo teismui jis teigia neskųsiantis.