-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
EP Užsienio reikalų komiteto nariai išgirdo, kad bendrijos santykiai su Rusija ir toliau blogėja, o kadaise puoselėtos strateginės partnerystės idėjos atrodo kaip niekad atitolusios nuo realybės.
„Deja, visa tai ir toliau reikalauja naujai įvertinti santykius. Savo pranešimo projekte aš iš esmės raginu padaryti keletą dalykų, – komiteto posėdyje sakė S. Kalnietė, pabrėžusi, kad padėtis gerokai pasikeitė nuo 2015 m., kai analogišką EP pranešimą rengė Gabrielius Landsbergis. – Reikia nutraukti pasenusį ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris jau bet kokiu atveju yra miręs. ES turėtų būti pasirengusi įvesti naujas sankcijas, įskaitant tikslines asmenines sankcijas. ES turėtų priimti europinį Magnitskio aktą, kuris visos ES mastu apimtų vizų draudimą ir sąskaitų įšaldymą tų individų, kurie yra siejami su rimtais žmogaus teisių pažeidimais. Reikia sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą, kuris prieštarauja ES energetikos politikai ir užsienio bei saugumo politikos strategijai. ES valstybės narės turėtų baigti savo „auksinių vizų“ programas. Reikėtų daugiau ES strateginės komunikacijos rusų kalba, ginant ir remiant ES vertybes bei politiką.“
Kita vertus, S. Kalnietė pabrėžė, kad svarbūs išlieka ir pamatiniai bendravimo su Rusija principai, ES Užsienio reikalų tarybos patvirtinti 2016 m. kovo mėnesį, visų pirma, selektyvus įsitraukimas į dialogą su Rusija tais globalios darbotvarkės klausimais, kurie yra svarbūs ES.
„Manau, kad ypač svarbu rasti būdų, kaip deeskaluoti dabartines įtampas ir nustatyti priemones siekti sumažinti apsiskaičiavimų ir nesusipratimų riziką“, – sakė latvių europarlamentarė.
„Šiuo metu nėra vietos, erdvės ir laiko naujoms didelėms iniciatyvoms, tačiau tai nereiškia, kad turėtume visiškai atsitraukti“, – pridūrė S. Kalnietė, pabrėžusi kontaktų su Rusijos pilietine visuomene, akademikais ir nepriklausoma žiniasklaida svarbą.
Europarlamentarė pakvietė kitus komiteto narius iki sausio 10 d. teikti pranešimo projekto pataisas.
Reaguodamas į S. Kalnietės pristatymą, lietuvių europarlamentaras Petras Auštrevičius kvietė kitas ES valstybes nares ir institucijas sekti keturių šalių, priėmusių vadinamuosius Magnitskio įstatymus, – Jungtinės Karalystės, Estijos, Latvijos ir Lietuvos – pavyzdžiu.
Penktadienį paskelbta, kad daugelio ES nacionalinių parlamentų, kaip ir EP, nariai ragina Magnitskio įstatymą įvesti visos bendrijos lygiu ir taip taikytis į svarbiausias žmogaus teises pažeidinėjančius Rusijos pareigūnus.
ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PCA), į kurį nusitaikė S. Kalnietė, buvo pasirašytas 1994 m., o įsigaliojo 1997 m. Vladimiras Putinas Rusijos prezidentu tapo 2000 m.
