-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Miškininkai pataria neskubėti ir lietuvišką eglę puošti Kūčių dieną, kad per šventes netektų šluoti jų spyglių. Didieji prekybos tinklai bando vilioti dirbtinėmis puošmenomis, o štai vienas eglių augintojas paskelbė labai pavargęs kasti eglutes, todėl šįmet pirkėjams siūlo patiems jas nusikirsti.
Kaimiškyje įsikūrusio Valstybinių miškų urėdijos medelyno eksportuojami milijonai eglučių sodinukų svetur užaugę tampa Kalėdų medžiais.
O pačiame Kaimiškyje jau prasidėjusi prekyba eglaitėmis, miškininkų nukirstomis po elektros linijomis, grioviuose, pakelėse, žodžiu, augti netinkamose vietose.
„Tai pačios tikriausios miškų eglutės, kokias patiems savavališkai miške nusikirtus tektų pakloti iki 100 eurų. Tiek kainuotų miške nukirsta eglutė drauge su bauda už gamtai padarytą žalą“, – teigė medelyno viršininkas Egidijus Kaluina.
Už miškininkų nukirstą eglutę prašoma nuo 4 iki 15 eurų, priklausomai nuo medelio dydžio. Spygliuočio šaka kainuoja 1 eurą. E. Kaluinos teigimu, kalėdinių atributų kaina tokia pati kaip ir prieš metus.
Šiemet – paskutiniai metai, kai galima nusipirkti ir medelyne išaugintų sidabrinių eglučių. Ateityje šiame medelyne bus auginami vien sodinukai, ūgtelėjusių medelių nebeliks.
Tačiau, anot E. Kaluinos, puošti Kalėdoms sidabrines eglutes niekuomet nebuvę itin populiaru, mat nors jos ir išsiskiria gražumu, turi itin aštrius spyglius. Sovietmečiu netgi buvo uždrausta sidabrines eglutes sodinti lopšelių-darželių teritorijose, kad nesubadytų po ja sumaniusių pasislėpti mažylių.
„Stebėdamas kalėdinę eglučių prekybą atkreipiau dėmesį, kad prieš kelerius metus rinką buvo beužkariaujantys prekybos centruose pardavinėjami kėniai, kuriuos mes esame įpratę vadinti eglutėmis. Tačiau jie, išauginti kitose Europos šalyse, nukirsti dažniausiai spalio-lapkričio mėnesiais, po to laikyti šaldytuvuose, prieš Kalėdas jau būna praradę kvapą, tad nebesuteikia tiek džiaugsmo, kiek lietuviška eglutė“, – mano E. Kaluina.
Jis svarsto, jog greičiausiai įvertinę, kad kėnis – nors ir gražus, mažiau už lietuvišką eglutę dygus, bet yra bekvapis, tad ir bedvasis, lietuviai vėl ima dairytis lietuviškų mišku kvepiančių eglaičių.
„Tikiu, kad kada nors į Lietuvą grįš tradicija kalėdinę eglutę puošti Kūčių dieną ir džiaugtis ja iki Trijų karalių. Anksčiau išpuoštos lietuviškos eglutės šiltuose kambariuose ilgai neišbūna, nubarsto spyglius. Bet ir tas spyglių barstymas yra ir įdomu, ir gražu“, – kalbėjo medelyno vadovas.
Pernai dėl pandemijos miškininkai nerengė tradicinės akcijos „Parsinešk Kalėdas į namus“, kai miestuose nemokamai dalijamos eglių šakos. Šiemet tokia akcija Panevėžyje vėl bus surengta gruodžio 16-ąją. Šįkart eglutės bus dalijamos kitoje vietoje – Laisvės aikštėje prie Apylinkės teismo rūmų.
P. Židonio nuotr.
Netoli Paįstrio gėlininkystės ūkį turintis, taip pat ir eglutes auginantis bei jomis prekiaujantis Eugenijus Galvanauskas kol kas jas parduoda ūkyje, bet jau rengiasi važiuoti ir į Panevėžio turgų.
Atvykstantiems pas jį į namus E. Galvanauskas eglutę parduoda po 10 eurų.
„Jei pirkėjas nori, didelę eglutę galiu padaryti mažą nukirtęs jos dalį arba ir perkirtęs pusiau. Nesvarbu, kokio dydžio eglutė, visų kaina vienoda“, – pasakojo ūkininkas.
Tačiau turguje už eglutes bus prašoma brangiau.
E. Galvanauskas mano, kad verčiau nepasitikėti tais, kurie prieš Kalėdas parduoda eglutes vazonuose tikindami, kad pavasarį pasodinti į žemę medeliai lengvai prigis.
„Dar negirdėjau, kad tokia eglutė būtų prigijusi. Eglių būna plačios šaknys, o į vazonus jos sukišamos nukapojus šaknis, palikus vien gumbą. Taip apdorotos tikrai neprigyja“, – tikino jų augintojas.
O štai socialiniame tinkle įdėjęs kvietimą atvykti į mišką patiems nusikirsti eglę vyriškis nenorėjo, kad būtų viešinami jo vardas ir pavardė. Jis teigė nutaręs nebeauginti eglučių tiesiog iš gailesčio.
„Labai daug kas dabar Lietuvoje augina kalėdines eglutes. Kai tokia pasiūla, paprastai neišperka visų eglučių, likusias tenka sunaikinti, o tai daryti tikrai ir apmaudu, ir gaila“, – aiškino pašnekovas.
Jis tikino visą laiką eglutėmis prekiavęs pigiau nei kiti.
„Pastebėjau, kokie nepatiklūs mūsų tautiečiai. Tas eglučių pigumas daugeliui atrodė įtartinas. Tiesą sakant, ir paskelbęs, kad parduodu po penkis eurus, pirkėjų daug nesulaukiau“, – teigė eglučių augintojas.
Eglėmis – dirbtinėmis ir natūraliomis – jau užversti ir prekybos centrai. Vieno prekybos tinklo
Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, remiantis pernai metų duomenimis, gyvų eglių pardavimai sudaro net 71 proc., tačiau neseniai atlikta apklausa parodė, kad kas antruose namuose ketinama puošti dirbtinę eglę. Tokią galima įsigyti nuo keliasdešimt ar net kelių šimtų eurų, priklausomai nuo dydžio.
„Asortimente turime apie 20 skirtingų rūšių ir formų eglių. Vertinant bendrai, šiemet gyvų eglių kaina nežymiai, apie 10 proc., didėjo“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Šio tinklo prekybos centruose pigiausios 40 cm lietuviškos eglutės kainuoja 4,69 Eur, už brangiausias gyvas egles prašoma 22,99 Eur.
