Site icon sekunde.lt

Dainuojanti revoliucija po 30-ies metų

Šiais metais minimas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo 30-metis. Visuomeninio tautinio atgimimo judėjimo pradžia laikomas Vilniuje dar sovietmečiu – 1988 m. birželio 3 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ/ A. GYLIO nuotr.

Šiais metais minimas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo 30-metis.

Visuomeninio tautinio atgimimo judėjimo pradžia laikomas Vilniuje dar sovietmečiu – 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, kurią sudarė kultūros, meno ir kitų sričių intelektualai,  įsisteigimas. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai kėlė viešumo, demokratijos, Lietuvos suvereniteto stiprinimo šūkius, ragino Sąjūdžio rėmimo grupes kurti visoje Lietuvoje.

Juos ėmė remti dauguma gyventojų: netrukus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose miestuose įsikūrė Sąjūdžio rėmimo grupės. Panevėžyje toks judėjimas susibūrė 1988 m. liepos 28 d.

Per Lietuvą nusirito tūkstantinių mitingų banga, buvo keliami ekologijos, paminklosaugos, istorinės tiesos atskleidimo klausimai. Visuomenė, gavusi progą, sugebėjo pati reikšti savo interesus ir versti juos politiniais reikalavimais.

Sąjūdis išreiškė 50 metų slėptą ir naikintą teisėtą tautos troškimą išsivaduoti nuo sustabarėjusios svetimos jėgos primestos valios.

Ilgainiui imta suprasti, kad ekonominės reformos Sovietų Sąjungoje neįmanomos be politinių permainų. Netrukus Sąjūdis, palaikomas ir remiamas visuomenės, tapo politine jėga, parlamentiniu keliu atvedusia Lietuvą į nepriklausomybę, kuri buvo paskelbta 1990 m. kovo 11 d.

Šis straipsnis yra pirmasis iš straipsnių ciklo, skirto Sąjūdžio metams paminėti. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama Sąjūdžio Panevėžio miesto grupės veiklai, neatsiribojant nuo visos Lietuvos ir Baltijos šalių svarbiausių įvykių 1988–1990 m. Vos per dvejus Atgimimo laikotarpio metus įvyko istorinis lūžis: Sąjūdis išreiškė 50 metų slėptą ir naikintą teisėtą tautos troškimą išsivaduoti nuo sustabarėjusios svetimos jėgos primestos valios.

Panevėžio rėmimo grupės veiklos bruožai bus dėstomi chronologiniu principu: sovietmečio kasdienybė ją išgyvenusių žmonių sąmonėje kuo toliau, tuo labiau grimzta užmarštin. Užuominos, nesiplečiant ties paminėtais įvykiais, leis susidaryti esminį vaizdą, suteiks galimybę tuose įvykiuose dalyvavusiesiems prisiminti savo indėlį, interpretacijas. Gal dalyvavote, gal turite nuotraukų ar kitokių daiktų – atsiliepkite, kreipkitės į straipsnio autorę. Užrašykime, išsaugokime savo krašto istoriją drauge.

Vienas pirmųjų pertvarkos metais Panevėžyje pastebimų viešumo ženklų buvo dar 1987 m. vasarą Panevėžio miesto valdžios ketinimas labiau įtraukti panevėžiečius į miesto reikalų sprendimą.

Pirmasis Sąjūdžio mitingas Panevėžyje 1988 metų rugsėjo 11 dieną. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ (A. Gylio) nuotr.

Drąsiausiai buvo keliamos gamtos užterštumo problemos. Didelį atgarsį tarp panevežiečių sukėlė 1988 m. sausio mėnesį miesto „Garso“ kino teatre demonstruotas Lietuvos kino studijoje sukurtas dokumentinis filmas „Duobė“, atskleidęs svarbią Panevėžio krašto ekologinę problemą dėl įmonėse panaudotų kenksmingų medžiagų atliekų kaupimo.

Tų pačių metų pavasarį prasidėjo valdžios pokalbiai su visuomene. Užvirė diskusijos dėl valdžios sumanymo tiesti naują Respublikos gatvės trasą iki pat Klaipėdos gatvės, išgriaunant istorinės reikšmės pastatus.

Panevėžyje ėmė veikti kooperatyvai: 1988 m. sausį iš 67 miesto Vykdomajame komitete užregistruotų kooperatyvų jau veikė 39. Asmenys galėjo užsiimti individualia veikla, buvo skelbiama apie pramonės įmonių perėjimą prie „visiškos ūkiskaitos“ darbo sąlygų.

Tačiau LKP miesto komitetas ir toliau svarstė savo uždavinius „gerinant auklėjamąjį darbą su žmonėmis siekiant aktyvinti jų dalyvavimą persitvarkyme, vadovaujantis TSKP XXVII suvažiavimo nutarimais“.

Sovietinės kariuomenės dienos išvakarėse miesto valdžia pasikvietė pagerbti „internacionalinę“ pareigą Afganistane atlikusius jaunuolius, buvo kviečiama knygynuose įsigyti naujai išleistus Lenino raštus, viešai buvo smerkiamos „ekstremistinių jėgų“ pastangos „provokuojant lengvatikius žmones neatsakingiems veiksmams, kuriais norima išbraukti Lietuvos liaudies pasirinkimą žygiuoti socialistinio vystymosi keliu“ .

Sovietinis saugumas budriai sekė ir kūrė naujus savo veiklos planus.

Tokiame fone buvo išgirsta, jog birželio 3 Vilniuje įkurta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Birželio 10 d. LPS iniciatyvinė grupė buvo įkurta ir Kaune.

Daug beprasmiškų vilčių buvo dedama į 1988 m. birželį vyksiančią XIX SSRS partinę konferenciją, kurioje turėjo būti svarstomi vienpartinės sovietinės visuomenės vedlio – Komunistų partijos uždaviniai vadovaujant sovietinėje šalyje vykstančiam persitvarkymo procesui.

Birželio 16 d. buvo galima pasiskaityti „Gimtajame krašte“ išspausdintą LPS aktyvistų parengtą programą XIX sąjunginės partinės konferencijos darbe dalyvausiantiems Lietuvos delegatams. Sąjūdis pareikalavo didesnės autonomijos politikos, ekonomikos, kultūros bei švietimo srityse.

Emilija JUŠKIENĖ – Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

Exit mobile version