P. Židonio nuotr.

Būti vien menininku regione – prabanga

Panevėžys, dažnai vadinamas teatrų miestu, pretenduoja ir į menų sostinės titulą. Artimiausiais metais Aukštaitijos sostinėje turėtų iškilti ne tik daug audringų diskusijų sukėlęs SEMC, bet ir atkurta bei rekonstruota bei kultūrinei veiklai pritaikyta visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba.

Ir nors Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas tyrimas dar kartą patvirtino, kad regionai nėra patrauklūs kūrėjams, Panevėžio teatras „Menas“, paskelbęs apie dvi laisvas aktorių vietas, sulaukė pretendentų antplūdžio.

Tyrimo duomenimis, tik kas penktas menininkas gali pragyventi iš kūrybos ir net 70 proc. visų Lietuvos menininkų kuria ir gyvena trijuose didžiuosiuose miestuose.

Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus analitikės Karolinos Šulskutės teigimu, Panevėžio apskrityje yra 140 kuriančių menininkų, iš jų 101 – Panevėžio mieste, 15 – Panevėžio rajone bei 24 menininkai kitose apskrities savivaldybėse.

„Įdomu pastebėti, kad dailės srities menininkų, lyginant su kitų sričių atstovais, yra daugiausia tiek ir Panevėžio mieste, tiek ir Panevėžio rajone, tiek ir kitose Panevėžio apskrities savivaldybėse. O Panevėžio miestas regione išsiskiria, kad tik jame kuria architektūros, teatro, šokio, tarpdisciplininio meno kūrėjai, kitose apskrities savivaldybėse šių kultūros sričių kūrėjų nėra“, – teigė K. Šulskutė.

Visą straipsnį skaitykite balandžio 1 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

Pasak T. Rudoko, kuo mieste daugiau kūrėjų, kuo daugiau kultūrinių erdvių, tuo visiems bus tik geriau. Norvegijoje ar Suomijoje meno rezidencijose iš kitų šalių atvykę menininkai gali gyventi ir kurti kelis mėnesius. „Sekundės“ nuotr.