-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Į iškilmingą pirmosios advento žvakės įžiebimą Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje praėjusį šeštadienį nuėjusi panevėžietė Renata Vogulienė neslepia, kad iškilmių grožį jai aptemdė šaltis šventovėje. Save šiaudine katalike vadinanti moteris prisipažįsta į bažnyčią einanti per didžiąsias metų šventes, lankanti joje rengiamus koncertus. Šįkart ją sudomino žinia, kad advento vainike bus įžiebta pirmoji žvakė.
„Buvo tikrai gražu, iškilminga, bet šalta“, – pasakojo jauna moteris.
Ji apgailestavo, jog dėl nešildomos bažnyčios turbūt ir per Kalėdas teks tenkintis vien užstale. Šalti šventovėje panevėžietė teigia nenorinti.
„Negali gi supūdyti šventovės.“
P. Andžejevskis
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys pripažino, kad ir per advento vainiko žvakės įžiebimą, ir dar vakar bažnyčioje tebuvo apie dešimt laipsnių šilumos. Tačiau jau gruodžio 1-ąją įjungiamas šventovės šildymas.
Kaip ir ankstesniais metais, visą žiemą bažnyčioje planuojama palaikyti 14-os laipsnių šilumą.
„Bažnyčios niekada nesame pradėję šildyti tuo pačiu metu, kai mieste paskelbia šildymo sezono pradžią. Pas mus įprasta jį įjungti, kai temperatūra viduje nebesiekia dešimties laipsnių“, – konstatavo klebonas.
Į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią savaitgalį atėjusi panevėžietė nustebo, kad melstis teko šaltyje. G. Kartano nuotr.
Pasak R. Zdanio, šiemet bažnyčios šildymas jungiamas maždaug pora savaičių vėliau nei ankstesniais metais.
Dvasininkas prisiminė, jog prieš dešimtmetį jam tapus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonu, šildymas buvo įjungtas gruodžio 9-ąją.
Po keletą metų bažnyčioje trukusio kapitalinio remonto joje įrengtas grindinis šildymas, po šventovės grindimis išvedžioti kone aštuoni kilometrai vamzdžių.
Pernai, kol nebuvo šokusios šildymo kainos, mėnesio bažnyčios šildymas, pasak R. Zdanio, kainavo apie tūkstantį eurų.
Šildyti tenka ir kleboniją bei parapijos namus. Juose šiuo metu gyvena 12-a Ukrainos karo pabėgėlių, tarp jų – vaikai, tad šilumos šiame pastate nepataupysi.
Tačiau taupant pabrangusią elektrą, pasak klebono, prieš šv. mišias vėliau įjungiamos bažnyčią apšviečiančios lempos, jos anksčiau ir išjungiamos. Ir kunigai, ir visi bažnyčioje tarnaujantieji įspėti taupyti elektros energiją.
Švč. Trejybės bažnyčios klebonas P. Andžejevskis sako nedelsęs jungti šildymo, kad šventovė nepūtų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Kristaus Karaliaus katedra šiemet šildyti pradėta lapkričio 25-ąją.
„Iki įjungiant šildymą temperatūra bažnyčioje tesiekė vos devynis laipsnius. Dabar ji pakilo iki 13-os ir tai labai pasijuto. Dalyvauti mišiose tikrai nebešalta“, – patikino katedros administratorius kunigas Kęstutis Palepšys.
Katedra, taip pat parapijos namai su šarvojimo sale, kunigų namas šildomi iš miesto atitekančia šiluma. Šioje šventovėje sumontuoti radiatoriai, taip pat šildoma pro grindis pučiant šiltą orą.
Nepaisant stojusios vėsumos, tikinčiųjų šventovėje, pasak administratoriaus, sumažėję nebuvo. Jis teigė girdėjęs pastabų, kad katedroje šaltoka, tačiau tikintieji teigė suprantantys, kad itin didelės energijos kainos verčia taupyti.
Kun. K. Palepšiui atvykus tarnauti į katedrą, gana greit kilo pandemija, dėl kurios bažnyčias teko uždaryti. Tuomet jos šildytos labai menkai, o už katedros šildymą tekdavo mokėti maždaug po 500 eurų.
Pernai, kai tikintieji jau galėjo rinktis į bažnyčias, mėnesio šildymas kainavo apie 1000 eurų.
Kiek šiemet teks kloti už šilumą, K. Palepšys prognozuoti nedrįso. Jis svarstė, kad šildymui atseikėjus daugiau, mažiau pinigų liks pradėtam katedros remontui.
Dėl išaugusių šildymo sąskaitų katedrai mažiau pinigų liks pradėtam remontui. G. Kartano nuotr.
O štai Švč. Trejybės bažnyčios rektorius Pavelas Andžejevskis bažnyčios šildymą teigia įjungęs tuoj po Kristaus Karaliaus iškilmės, švęstos lapkričio 20-ąją.
„Negali gi supūdyti šventovės“, – paaiškino rektorius.
Anot jo, nustojus šildyti mūrinį pastatą, jis persismelkia drėgme, įsimeta pelėsis.
Šildoma ne tik Švč. Trejybės bažnyčia, bet ir šalia esantys parapijos namai, daugelio vadinami žaliu namu.
Kiek už šildymą mokėdavo ankstesniais metais, dvasininkas patikino niekaip neatsimenantis.
„Žinau, kad išsimokėdavome“, – sakė kunigas.
