-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos biologijos mokytojos Ritos Štaupienės mokiniai gamtą pažįsta ne iš vadovėlių, o patys atlikdami tyrimus ir stebėdami nufilmuotus vaizdus, ir jie tai daro noriai.
„Mokinius labiausiai įtraukia informacinės technologijos ir užduotys, susijusios su vaikams pažįstamomis situacijomis, tereikia tai kūrybiškai išnaudoti“, – sako entuziastinga mokytoja ir priduria, kad šiais laikais vaikai turi viską, įvairiausia informacija jiems lengvai pasiekiama, tačiau mokytojas turi būti bent žingsniu priekyje.
„Mokant biologijos, vienas svarbiausių dalykų yra vaizdas, todėl informacinės technologijos čia labai padeda. Jeigu vaikas nemato, kaip dirba širdis ar virškinimo sistema, tuomet labai sunku tik žodžiu išaiškinti, kas kaip veikia, – be vaizdo tokia informacija tiesiog užsimiršta“, – teigia mokytoja.
R. Štaupienė sako vizualizacijas naudojanti nuolat, mat taip vaikai geriau išmoksta, atsiranda susidomėjimas, klausimai, diskusijos, betarpiškas įsitraukimas į pamoką.
„Dalį vizualizacijų galima rasti specialiai mokykloms paruoštose skaitmeninėse mokymo priemonėse, dalies pati ieškau internete. Būna ir taip, kad nuorodą į kokį nors įdomų vaizdą atsiunčia patys vaikai.
Visuose mokyklos kabinetuose yra projektoriai, kompiuteriai, internetas, turime visas technines galimybes įgyvendinti gerą ir įdomią pamoką. Tereikia noro“, – sako pedagogė.
Pasak ne vienerius metus dirbančios mokytojos, mokiniams jau nebeįdomus tekstas ar dėstymas. Vaikams reikia veiklos.
„Reikia nebe mokyti vaiką, o padėti jam mokytis. Tereikia nukreipti, padėti ir pakonsultuoti, patarti. Dabar vaikai veiklūs ir mokosi veikdami. Pamokos nebebūna vienodos. Taikant įvairius aktyvius metodus, jos tampa įdomesnės ir vaikams tai patinka“, – priduria mokytoja.
Norėdama įtraukti vaikus į veiklą, mokytoja sugalvoja įvairiausių užduočių. „Pavyzdžiui, žemesnėse klasėse atliekame rūgščiųjų lietų tyrimą. Vaikai gyvena skirtingose Panevėžio vietose ir kai lyja, kiekvienas renka lietaus vandenį. Šiuos mėginius atsinešame į mokyklą ir tikriname indikatoriais, o kitą dieną po lietaus žinome, kokio rūgštingumo lietus lijo Panevėžyje. Darbelis paprastas ir vaikams įdomus. O jeigu lietaus rūgštingumą stebėsime ilgesnį laiką – mėnesį ar tris, tuomet pamatysime tendencijas, galėsime aiškintis, koks vėjas pūtė, kas jį atnešė ir panašiai“, – pasakoja R. Štaupienė.
Su mokiniais mokytoja jau 6 metus daro ir tęstinį pulso priklausomybės nuo fizinio krūvio tyrimą. Vaikai – atskirai berniukai ir mergaitės – matuoja pulso dažnį. Mokiniams įdomu lyginti rezultatus tarpusavyje bei su ankstesnių metų duomenimis.
Šitokie tyrimai – puikus įvadas pasakojant apie organizmo veiklą.
Tyrimo metu surinkti ir papildomi duomenys jau buvo pristatyti gimnazijos gamtos mokslų konferencijoje, taip pat Panevėžio gamtamoksliniame renginyje. Tyrimas bei jo metodika pristatyti ir kitiems Panevėžio pedagogams.
Pedagogė sako, kad mokytis tenka ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Tą Panevėžio pedagogai daro susibūrę į „13 klasę“. Tai – Panevėžio švietimo centro suaugusiųjų mokymo projektas, kuriame įvairių dalykų aktyvūs mokytojai su savo kolegomis dalijasi gerąja patirtimi: išbandytais bei sėkmingais aktyviais mokymo ir mokymosi metodais, užduotimis, idėjomis.
Mokytojai čia gali pasidalyti savo turima metodine medžiaga bei pasisemti įvairių idėjų ir naujovių. Pasak mokytojos, tokia veikla neleidžia likti vienam, verčia aktyviai judėti pirmyn.
Kalbėdama apie savo pasirinkimą tapti pedagoge R. Štaupienė pasakoja visuomet to norėjusi, tik posūkis į biologiją buvo netikėtas.
„Labai sunku pasakyti, kodėl tapau biologijos mokytoja. Visuomet sakydavau, kad būsiu pradinių klasių mokytoja, paskui norėjau dėstyti matematiką. Man patinka matyti, kaip vaikai užauga, bręsta, kaip keičiasi jų mąstymas ir supratimas. Tai labai geras jausmas. O jeigu mokiniui nusišypso sėkmė ir jis įstoja ten, kur svajojo, – tai labai gerai. Gera, jeigu gali prie to prisidėti“, – kalba kūrybinga mokytoja.
