-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sukčiavimo atvejų fiksuota penkis kartus daugiau. Jau kurį laiką populiariausias sukčiavimo būdas yra SMS žinutės, skelbia bankas.
„Po pastarųjų duomenų nutekėjimo incidentų įvairiose įmonėse padažnėjo atvejų, kai sukčių siunčiamose žinutėse minimas asmens vardas ar pavardė. Taip sukčiai bando kuo labiau suasmeninti SMS žinutes ir priversti asmenį spustelti atsiųstą nuorodą ir atskleisti savo prisijungimo prie interneto banko kodus.
Įtariame, kad sukčiai asmens vardą ar pavardę ir kontaktinius duomenis gali gauti iš įvairiose interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose pasisavintos, programišių nutekintos informacijos. Apie tokius atvejus viešojoje erdvėje girdime vis dažniau,“ – sako SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė.
Anot jos, nors tokių suasmenintų SMS žinučių kol kas dar pasitaiko palyginti nedaug, tačiau neatmetama, kad, sukčiams tobulėjant, tokios žinutės gali būti pradėtos siųsti masiškai.
Pastaruoju metu gyventojai gauna ne tik sukčių siunčiamas žinutes banko vardu, tačiau, kaip pastebi SEB bankas, sulaukia ir nemažai klaidinančių pranešimų iš neva siuntų tarnybų ar skelbimų portalų, kai perka ar parduoda įvairias prekes.
„Todėl gyventojams ypač svarbu kritiškai vertinti žinučių turinį ir žinoti, kad bankas niekada nesiunčia žinutės su nuoroda, taip pat atminti, jog prekės pirkėjui ar pardavėjui nereikia žinoti jūsų interneto banko prisijungimo kodų, kortelės numerio ar sąskaitos likučio“, – pabrėžia SEB banko atstovė.
Bankas teigia nuolat informuojantis ir įspėjantis klientus apie dažniausius sukčiavimo atvejus ir tobulėjančius sukčiavimo būdus, dar kartą pabrėžia, jog nesiunčia jokių aktyvių nuorodų SMS žinutėmis, todėl jau vien gauta neva banko siųsta žinutė su nuoroda turėtų sukelti nepasitikėjimą.
SEB teigia nuolat tobulinantis savo stebėsenos priemones, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas, inicijuoja suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą.
Bankas perspėja, kad jei žinutės siuntėjas bankas, tai nebūtinai žinutė iš tikro banko. Šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą. Tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Išmaniuosiuose telefonuose SMS žinutės grupuojamos pagal tai, ką nurodo siuntėjas.
SEB specialistai ragina nepatikėti savo duomenų neaiškioms nuorodoms, jokiu būdu nespausti SMS žinutėmis, laiškais atsiųstų nuorodų ir nevesti ten savo duomenų – prisijungimo prie interneto banko, programėlės „Smart-ID“ kodų, mokėjimo kortelių duomenų, asmens kodo.
