Artūras Raila: „Menininkų darbas – būti keistiems“

• Sekundė
• Asta SARAPIENĖ
• Kultūra
• 2022.10.16 09:50

Menininko darbas ir dalia, pasmerktumas ir įtakos, kūrybinio kelio dekonstrukcija – temos, kurias Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje surengtame susitikime gvildeno iš Panevėžio krašto kilęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas žymiausių Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų prof. Artūras Raila.

Du jo kūrinius šiuo metu galima išvysti naujojoje Vilniaus MO muziejaus ekspozicijoje „Susitikimas, kurio nebuvo“. Tai „Akmenys ir grandinės“ (1993) bei „Monumentas“ – atkurtas lietuvių tremties SSRS okupacijos metais monumento maketas (1989–1990).
Keturių dešimtmečių (1980–2020 m.) kūrybinę veiklą A. Raila pristatė „20 kaladėlių“ – foto- ir vaizdo medžiaga, atspindinčia svarbiausius darbus ir kūrybinius poslinkius.
„Menininkus formuoja trys linijos: individuali (autorinė) veikla, vietos aplinka ir pasaulio kontekstas. Visos persipina ir rezonuoja“, – susitikime kalbėjo A. Raila.

Atsakas klasikai

A. Railos kūrybinis kelias prasidėjo Telšių taikomosios dailės technikume. Į jį įstojo norėdamas studijuoti „nesvarbu kokį“ meną.
Telšiuose ėmėsi juvelyrikos, tačiau trumpam. Ten ir prasidėjo atsitiktinumai, perėjimai iš vienos meno šakos į kitą. Dėstytojams pasiūlius nulipdyti galvą, nulipdė. Tada išgirdo vertinimą: jo ateitis – būtent skulptūra. Taip ir nutiko. Būtent skulptūra buvo ir su kitais studentais sukurtas baigiamasis darbas Telšiuose.
Studijų Lietuvos dailės institute rezultatą – dar vieną baigiamąjį darbą – A. Raila apibūdina kaip savitą atsaką šalies skulptūros klasikai, įsigalėjusiam kopijavimui ir stilizacijai: „Į vieną koloną sudėjau Ogiusto Rodeno „Mąstytoją“, Gedimino Jokūbonio „Pirčiupių motiną“, baltiškąją apyrankę, gyvybę ir judesį“.
Menininko išrastas naujas kūrybinis metodas, jo realizavimas pirmuosiuose darbuose – tolesni žingsniai ieškant savo krypties ir kelio.
Kartu tai leido pereiti prie kitų meno formų – objektų, instaliacijų, daugiaplanių akcijų ir performansų, foto- ir videomeno.
Vienas įspūdingesnių A. Railos tokių perėjimų – sudeginta paties sukurta skulptūra, visa tai fotografuojant ir perkeliant į 80 skaidrių, tapusių tarsi muzikiniu raštu pasirodymui naujame projekte.

Kada daiktai tampa menu

G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vykusio susitikimo dalyviai klausėsi, kaip menu tapo nuvyniota rusiško Šiaurės miestelio karinė spygliuota viela, kūdikio žindukas, naudoti vokiški automobiliai, motociklai, apie A. Railos bendrus projektus su itin skirtingais žmonėmis – panevėžiečiu filosofu Arvydu Šliogeriu, kontroversiškuoju nacionalistinių pažiūrų šiauliečiu Mindaugu Murza (dabar Mindaugas Gervaldas), baikeriais, muzikos grupėmis „Pompa“, RSA, bedarbiais, Oskaro Koršunovo teatro aktoriais, pučiamųjų orkestru „Trimitas“, pagoniškomis bendruomenėmis, virgulininkais.
A. Raila priminė laikus, kada „kiečiausia „audinė“ Vilniuje“ buvo ne labiausiai išpuošta, o greičiausia.
Pasakojo apie sukurtus energetinius ezoterinius žemėlapius Šiuolaikiniam meno centrui, Berlynui (Vokietija) ir miesteliui Didžiojoje Britanijoje.
Funkcinius sutapimus ir pagal linijas perstumdytas lovas.
Pirmąjį Lietuvos mene psichodelinį kūrinį ir idealias nuotraukas, pagaliau naujausią kūrinį Kopenhagoje – animaciją pagal tam tikrą libretą 3×40 m ekrane. Čia vėlgi jungiamos kelios meno formos – piešiniai, nuotraukos ir vaizdo menas.
Kūrėjas atvirai kalbėjo apie išmoktas pamokas ir praregėjimus: gyvajame mene nėra lengva dirbti su žmonėmis; neįmanoma ir nereikia visko kontroliuoti – reikia palikti vietos ir staigmenai; žiūrovai toli gražu ne visada supranta, ką menininkas nori pasakyti, todėl prieš pateikiant visuomenei pravartu pirmiausia išgirsti komentarus.

Nebūti pirmiems

Ar nerūpi užbaigti pradėtus darbus, pavyzdžiui, MO eksponuojamą lietuvių tremties SSRS okupacijos metais „Monumento“ maketą? Menininko teigimu, maketas jam savaime pakankamas.
„Menas keistas ir aš keistas. Toks visų menininkų darbas – būti keistiems. Visuomenė iš mūsų tikisi grožio ir paguodos. Kritikai – naujienų. Visiems neįtiksi“, – svarsto A. Raila.
Susitikime dalyvavusiems Panevėžio miesto dailės mokyklos auklėtiniams garsusis kūrėjas davė patarimą: „Nebūkite pirmi. Būkite antri, penkti. Ir tada nereikės nieko bijoti“.
Jo įsitikinimu, nors dabar akcentuojama nesikišimo politika, visgi „garvežį kartais reikia stumtelėti, kad jis galėtų važiuoti“.

P. Židonio nuotraukos

• Sekundė
• Asta SARAPIENĖ
• #Artūras Raila
• #Aukštaitijos Senvagė
• #Kultūra
• #Panevėžys