-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Viena jų – buvusi gyvulių ferma šalia Ramygalos, antroji – Naujamiesčio seniūnijoje esanti begriūvanti koplyčia-mauzoliejus. Ir sovietmečio laikų mūrą, ir šimtametę šventovę juosia parduoti nebetinkančios išardytų mašinų dalys.
Kovodami su teršėjais, jau gerą dešimtmetį darbo turi aplinkosaugininkai, teisininkai, seniūnai. Tačiau degių atliekų krūvos nuo to nemažėja, veikiau priešingai – auga.
„Sekundė“ jau yra rašiusi apie problemine, ardomų automobilių dalimis teršiama vieta mažne prieš dešimtmetį tapusią fermą netoli Ramygalos, Juodikonių kaime. Visą tą laiką ji buvo ir tebėra ir vietos seniūno, ir aplinkosaugininkų akiratyje. Nepaisant to, plastikinių, poroloninių ardomų mašinų dalių, sudėvėtų padangų čia tik daugėjo.
Tikėtina, kad metalinės išardytų automobilių dalys buvo išvežamos į metalo supirktuves, visa tai, ką buvo galima parduoti kaip atsargines dalis, patekdavo pas pirkėjus.
O Juodikonių fermoje buvo kaupiama tai, kas niekam nebereikalinga. Ir prisikaupė tiek, kad atsarginėmis dalimis užsivertė ne tik fermų pastatai, bet ir nemaža teritorija aplink juos.
Tokią ją „Sekundės“ korespondentams paskutinįsyk teko regėti ir šių metų vasarį. Praėjus pusmečiui, vaizdas bemaž nepasikeitė. Nebent, panašu, ardomų mašinų dalių dar padaugėjo – sprendžiant iš to, kad ne visos tiesiai prie vartų išverstos detalės spėjo apaugti žole.
Kas tikrai pasikeitė, tai viso šio laužyno sargas: sąvartynu tapusias fermas sergsti jau kitos spalvos šunelis.
Juodikonių fermose atliekų daugėja. P. Židonio nuotr.
Šiuo metu atostogaujančiam Ramygalos seniūnijos vadovui Valdui Chirv darbo telefonu nepavyko prisiskambinti. Bet žiemą seniūnas neslėpęs, kad Juodikonių fermos – didžiulis rūpestis ir jam pačiam, ir rajono savivaldybės vadovams, ir aplinkosaugininkams.
Esą iš rankų į rankas ėjusios, atliekas kaupusios fermos galiausiai buvo oficialiai parduotos savimi pasirūpinti vargiai pajėgiančiam vyriškiui. Kaip fermų ir jas juosiančio sąvartyno savininkui, jam ir teko atstovauti teismuose bei susimokėti pastarųjų skirtas baudas. Viena bėda: žmogus yra nemokus. Bausti jį baudomis kone tas pats, kaip nubausti spintą, kad ne vietoje stovi, – nieko tai nepakeis.
Seniūno pavaduotoja Lina Juozaitienė sako žinanti, kad atliekomis apverstomis fermomis rūpinasi seniūnas, kad fermų savininkas nubaustas dėl nesitvarkymo, iš jo reikalaujama atliekas išvežti į oficialių sąvartyną. Bet tas nedaroma, taigi baudos dydis auga.
Kovo mėnesį dienraščio korespondentų aplankyta bajorų Eidrigevičių statyta Nevėžninkų koplyčia, esanti už miesto vandens valymo įrenginių, ir dabar, liepą, stovi tokia pat apgriuvusi. Šalia jos sumestų išardytų automobilių dalių irgi nė kiek nesumažėjo – tik kad apaugo piktžolėmis. Tarytum pati gamta pasirūpino, kad šventa vieta nebeatrodytų tokia išniekinta.
Naujamiesčio seniūnijos seniūnas Jonas Sankaitis sako, jog koplyčią, kuri, beje, yra griūvantis kultūros paveldo objektas, pats nesyk lankė, apie ją susikaupusį sąvartyną apžiūrinėjo ir aplinkosaugininkams, paveldosaugininkams rodė.
Deja, Nevėžninkų koplyčios teršėjų identifikuoti nepavyko.
„Seniūnijoje esame jau turėję kiek panašų atvejį, kai niekam nereikalingų išardytų automobilių dalys buvo pradėtos vežti į kitą rajono vietą. Tuomet tarp tų dalių aptikome automobilio numerį, pagal jį „prisikasėme“ iki teršėjų ir šie ne tik gavo baudą, bet ir buvo priversti išsikuopti“, – sakė J. Sankaitis.
Bet Nevėžninkų koplyčia, be kita ko, dar ir privati.
„Žinau tiek, kad dar tuomet, kai prie jos atsirado ar buvo užfiksuotas nelegalus sąvartynas, turėjo vieną savininką. Dabar koplyčia oficialiai perleista kitam žmogui ir tai sunkina ar bent nutolina teisines procedūras imantis žygių, kad išardytų automobilių detalės būtų išvežtos į atliekų tvarkymo centrą“, – dėstė seniūnas.
J. Sankaitis pridūrė, kad ir pati seniūnija galėtų pirkti atliekų surinkimo ir išgabenimo paslaugą ir taip iškuopti koplyčios aplinką, tačiau, anot jo, tai brangiai kainuotų. Todėl einama teisiniu keliu stengiantis pačius koplyčios savininkus priversti atlikti savo pareigas.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius teigia, jog aplinkosaugininkai padarė viską, kas jų galioje, sprendžiant Juodikonių fermų problemą, – teismams parengė dokumentus, dalyvavo šiems bandant priversti fermų savininką išsikuopti.
Pasak viršininko, kiekviena nesitvarkymo diena teismo sprendimu didina sumą, kurią vis tiek privalės mokėti fermų savininkas.
„Visa bėda, kad jis nemokus“, – situaciją labiausiai komplikuojantį faktą pakartoja G. Andruškevičius.
Viršininkas supranta, kad tokiais tempais ekologine bamba šalia Ramygalos gali likti netvarkoma dešimtmečius, bet kol kas, anot jo, tik tokios mūsų teisinės valstybės galimybės.
Dar vieno nelegalaus sąvartyno supamos Nevėžninkų koplyčios reikalai, pasak G. Andruškevičiaus, taip pat sprendžiami teismuose. Jis patvirtino seniūno J. Sankaičio teiginį, kad koplyčia pastaruoju metu perleista kitam savininkui. Tad už nesitvarkymą nubaudus ir pabandžius priversti tvarkytis vieną jos savininką, dabar tokios pat teisinės procedūros vyksta kovojant su kitu nevala.
Ar naujasis savininkas mokus, ar tik statytinis ir savotiška „gudriųjų“ auka, parodys laikas. O kol kas išskirtinė Nevėžninkų koplyčia, stovinti tikrai gražioje pušimis apaugusioje vietoje, skendi atliekose.
Dar tuomet, kai kovo mėnesį „Sekundė“ aprašė naudotų automobilių detalėmis apterštą Nevėžninkų koplyčią, ja susirūpino parlamentaras Linas Jonauskas, dirbantis Seimo aplinkos apsaugos komitete. Žadėjo rūpintis, kad šventoriuje nebesimėtytų šiukšlės.
Dabar vėl korespondentų pakalbintas politikas patikino išties raginęs aplinkosaugininkus spręsti apterštos koplyčios problemą. Teigė žinantis ir tai, kad vienas netikėlis koplyčios savininkas, kuriam aplinkosaugininkai buvo išsiuntę raginimą sutvarkyti jos aplinką, šį kultūros paveldo objektą pardavė kitam.
Kadangi nesitvarko ir naujasis savininkas, raginimai tvarkytis siųsti ir šiam. To nepadarius, už nesitvarkymą jam grės baudos, o jei ir toliau nesitvarkys, yra tikimybė priteisti delspinigius, kurių dydis auga su kiekviena nesitvarkymo diena.
Priminus, kad analogiška situacija susidariusi yra ir Ramygalos pašonėje, o užterštos vietovės niekas nekuopia, L. Jonauskas teigė svarstantis galimybę pildyti, keisti, o galbūt rengti naujus įstatymus, uždrausiančius parduoti tinkamai nesutvarkytą, atliekomis užverstą asmens turimą nekilnojamąjį turtą.
„Žinia, imti ir išvežti to, kas sukaupta ir apie Nevėžninkų koplyčią, ir Ramygalos fermose, niekas, išskyrus savininkus, teisės neturi. Kokia nors aplinkosauginė akcija, kai renkamos, o paskui išvežamos atliekos, vykti privačioje teritorijoje taip pat negali. Tačiau nemanau, kad valstybė yra visiška bejėgė prieš aplinkos teršėjus, tad reikia ieškoti teisinių būdų apterštai aplinkai tvarkyti“, – sakė L. Jonauskas.
