Šmaikštus pavadinimas„Konservų fabrikas niekada nebegamins žirnelių“kilo spontaniškai – šią frazę I. Zieniūtė pasiskolino iš tuometinio Panevėžio „Tiesos“ laikraščio. M. Garucko nuotr.

Apleistame konservų fabrike – unikali galerija

Ši galerija Panevėžyje, Kranto g., praeiviams gali atrodyti keista, bet tikrai įdomi. Vieno iš žymiausių miesto pastatų – konservų fabriko – keturiolikos langų nišose jaunoji menininkė Ieva Zieniūtė atvertė netolimos istorijos puslapius. Jose įkomponuotos iš Centrinio valstybinio archyvo ir M. Mažvydo bibliotekos gautos nuotraukos prikėlė miesto legendą.

Projekto „Konservų fabrikas niekada nebegamins žirnelių“ idėja iš Panevėžio kilusiai I. Zieniūtei gimė prieš keletą mėnesių vaikštinėjant Aukštaitijos sostinės gatvelėmis ir stebint gražius, bet seniai funkcionalumą praradusius, apleistus pastatus.

„Konservų fabriko pastatas man labai gražus ir dar pačiame centre. Tai strateginė vieta atkreipti žmonių dėmesį į paveldą ir istoriją“, – pasakojo Ieva.

Šmaikštus savitos parodos pavadinimas „Konservų fabrikas niekada nebegamins žirnelių“ autorei kilo spontaniškai – šią frazę mergina pasiskolino iš prieš kelis dešimtmečius leisto Panevėžio „Tiesos“ laikraščio. Ja buvo pranešta apie konservų fabriko uždarymą.

Tai pirmas toks jaunosios kūrėjos projektas. Jo tikslas – paskatinti žmones nebijoti realizuoti savęs ir prisidėti puošiant miestą.

„Į gyvenimą reiktų žiūrėti lyg į žaidimą tada bus linksmiau visiems gyventi“, – neabejoja I. Zieniūtė.

Pirmieji praeivių atsiliepimai autorę labai pralinksmino. Ant tentų vaizduojami žirneliai dideli ir ryškūs, tad kai kurie atkreipė dėmesį, kad sovietmečiu šis deficitinis produktas buvo ne toks. Kiti gi žirnelius sumaišė su alyviniais obuoliais ir žaliosiomis citrinomis. Visgi dauguma Ievos originalų projektą jau mačiusių panevėžiečių jį gyrė ir tvirtino, kad didžiulės spalvotos nuotraukos langų nišose labai pagyvino nykiai atrodantį buvusį fabriką.

Dešimtmečius pilstė degtinę

Pačiame Panevėžio centre, vaizdingoje vietoje stovintis spalvingą istoriją turintis pastatas dar 1990-aisiais pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Tai itin retas Lietuvoje vadinamojo plytų stiliaus statinys. Išskirtinės architektūros name daugiau kaip 60 metų – iki 1944-ųjų buvo pilstoma degtinė. Sovietų valdžios metais čia įsikūrė konservų fabrikas. Viena iš jo pagrindinės produkcijos buvo tuomet deficitu laikyti konservuoti žalieji žirneliai. Jais Panevėžys aprūpindavo dalį Sovietų Sąjungos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, konservų fabrikas dar veikė iki 1994-ųjų. Po ketverių metų bankrutavusią bendrovę nutarta parduoti per aukcioną. 1998-aisiais pastatas tapo privačia nuosavybe ir nuo to laiko ėjo iš rankų į rankas. Buvusios carinės Rusijos laikų degtinės pilstymo pastatą prestižinėje Panevėžio vietoje įsigydavę verslininkai vis žadėjo jame įrengti pramogų zoną. Tokių ketinimų tvirtina turintys ir dabartiniai savininkai.

Nuo 1994-ųjų nenaudojamas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas nebeturi nei langų, nei durų, jo mūrinės sienos ištrupėjusios.

Galerija

Komentarai

pastatas tikrai originalus tik kazkaip iki sio laiko nepakliuvo i rankas isradingiems ir groziu suinteresuotierms zmonems????
- Laima
- 14:39 2017.08.06
- Atsakyti
- Sis originalus pastatas eina is ranku i rankas visokiems saraskino kontoros „pirkejams“, matyt laukiama kol visai plytos sutrupes…
  - Aist
  - 15:59 2017.08.08
  - Atsakyti