Tokią, dėl kurios ir jam pačiam per kūną eina šiurpuliukai, – Panevėžio laidojimo namams iš medžio nudrožė nukryžiuotąjį.
„Laidojom draugą. Jis buvo pašarvotas „Grauduvos“ didžiojoje salėje. Žiūriu, ant sienos nedidelis kryžius su metaliniu Jėzumi – tokiu, kokiais prekiaujama mugėse. Šitokia įstaiga ir šitokia nesąmonė…“ – apie netikėtą sumanymą pakeisti pigų religinį suvenyrą seniausiuose miesto laidojimo rūmuose pasakoja aktorius.
Nors talentingas scenos virtuozas tvirtina neturintis jokio jo profesiją liudijančio diplomo, iš tiesų E. Kačinskas – visų amatų meistras. Baigęs karjerą teatre, jis dienų dienas leidžia sode, darže miesto pakraštyje, o kai būna prastas oras, ima teptuką su dažais arba medžio gabalą ir peiliuką.
Visą straipsnį skaitykite birželio 11 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Komentarai
Atleisk, mielas Enrikai, už kvailą konfliktėlį 1982 m. vasarą „Vasaros“ kavinėje. Kvaili paaugliai tebuvom.