-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visgi tokioje kūrybingoje aplinkoje augusi Jūra pasuko į aukštąją matematiką. Tik nuo kūrybos nepavyko išsisukti. Visiška tiksliuke save vadinanti panevėžietė šeštadienio popietes leidžia rašydama, o tokio rašymo rezultatas – intriguojantis detektyvinis romanas.
Autorė juokiasi, kad nors jo personažai turi savo prototipus, visi jie Panevėžio gatvėmis vaikšto sveiki ir gyvi.
Gimiau Pasvalyje. Mano tėtis – Juozas Kazitėnas buvo profesionalus žurnalistas, mama – Angelė Kazitėnienė – lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja. Kai man buvo vieneri metai, su šeima persikėlėme į Klaipėdą, Melnragę. Į kelionę leidomės dviem sunkvežimiais: pirmasis buvo pilnas buities daiktų ir baldų, antrasis – pilnas knygų. Tad paskata rašyti visada yra su manimi.
Deja, mano gimimas buvo paskutinis tėvų bendras projektas. Taip su mama ir broliu atsidūrėme Panevėžyje, mamos gimtajame krašte.
Detektyvinis romanas yra mano fantazijos vaisius, visgi visi personažai turi savo prototipus. Nė vienas iš jų nėra grynuolis, it dėlionę sukeičiau detales: keičiau vardus, profesijas, fizines ir dvasines savybes. Aprašytos vietos gyvenime taip pat egzistuoja arba egzistuoja atskiros jų detalės.
Užtikrinu: visi personažai gyvi ir sveiki vaikšto Panevėžio gatvėmis, nors knygoje jų likimai yra kitokie.
Jautriai įsiminęs nustebimas – talentingoji knygos dailininkė Milda Radvenskaitė.
Ji įžengė į mano knygą tyliu, švelniu ir nematomu žingsniu bei nupiešė mano mintis. Pamačiusi jos iliustracijas aiktelėjau iš nuostabos.
Detektyvo autorė J. Kazitėnaitė-Karosė svarsto, kad jai laimė – turėti kasdienės duonos, šviežio vandens ir taikų dangų virš galvos. Asmeninio archyvo nuotr.
Esu tiksliukė, tad skaičiai, diagramos ir schemos visada buvo su manimi – tiek vidurinėje mokykloje matematikos pamokose, tiek studijuojant aukštąją matematiką universitete. Niekur kitur netilpau, norėjau rašyti ir reikėjo loginio uždavinio žanro. Taigi atmetimo principu labiausiai tiko detektyvo žanras.
Detektyviniame romane „Silvijus“ manęs pačios visai nėra.
Knygoje veikia jaunas intelektualus vyras vardu Silvijus. Jis tiria žmonių mąstymą, ryšius ir jautriausias sielos buveines. Jo darbas – surasti nusikaltėlį.
Nuo mažų dienų turėjau savybę žvelgti į pasaulį kito akimis, matyti iš kelių projekcijų. Silvijui kažkiek padeda mano pasaulio matymas, išgyventi jausmai ir patirtys.
Rašymas man yra istorijos planas, užrašytas ranka popieriuje ir padėtas prieš mano akis. Tai gausus minčių srautas ir nespėjanti to srauto suvaldyti kompiuterio klaviatūra. Tai šeštadienio popietė ir veiksmas mano mintyse. Tai intriga, kurios atomazgos aš taip pat nežinau. Kaip baigsis ši istorija, koks nusikaltimo motyvas – kantriai laukiu kartu su skaitytoju. Jei mane jaudina ši nežinomybė, tikiu, kad virpa ir skaitytojo širdis.
Tikra sėkmė yra gimti namuose, kur svarbiausias kambarys buvo gausi biblioteka.
Mūsų namuose lankydavosi žymūs Lietuvos rašytojai ir tylą užpildydavo tėčio rašomosios mašinėlės klaviatūros klepsėjimai.
O kitame namo gale šurmuliavo dirbtuvės. Senelis siuvo batus, o močiutė sėkmingai plėtojo savo prekybos latviškomis prekėmis verslą.
Intelektuali ir versli aplinka buvo ir yra mano šeimos apibūdinimas. Kartais tai būdavo tik versli, o kartais tik intelektuali aplinka.
Aš mėgstu tylą, tad itin mažai kalbu. Nuo pat vaikystės iki dabar girdžiu pastabų dėl šios savo keistenybės. Stengiuosi įveikti ją ir tobulinu savo kalbėjimą. Prie šios keistenybės gamta prikabino ir teigiamą pusę – esu atidi klausytoja.
Esu tradicinis žmogus. Dirbu, moku mokesčius, perku ir gaminu naminį maistą. Esu buitiška, stengiuosi gyventi švariau ir ekologiškiau.
Esu tiksli, man reikia metų, mėnesio, savaitės ir dienos plano. Chaosas nėra mano bičiulis. Disciplina padėjo baigti tris universitetus, užauginti tris sėkmingus vaikus ir sukurti ilgalaikę tvarią santuoką.
Rašau tik šeštadieniais popiet, iš viso apie 4 valandas per savaitę. Likusias dienas gyvenu mėgstamą kasdienį gyvenimą. Jame telpa mankšta ir malda, protinis ir buitinis darbas. Turiu savo įmonę – suaugusių žmonių anglų kalbos mokyklą. Dirbdama su „Oxford“ leidykla patiriu intelektualaus, logiškai struktūrizuoto ir etapais suplanuoto mokymo prabangą. Knygos, literatūra ir skaitymas yra mano kasdienybė.
Tikrai taip. Šiuo metu atostogauju su Ričardo Osmano knyga „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“ – intelektualaus humoro detektyvu, išleistu 2020 metais.
Yra trys rašytojai, darantys man didžiausią įtaką: Ernestas Hemingvėjus – stiliaus paprastumu, natūralumu ir žodžių taupumu, Agata Kristi – darbštumu, logika ir veiksmu bei Ričardas Osmanas – inteligencija, humoru ir siužeto lengvumu.
Kūrinys, padaręs didžiausią įspūdį, būtų E. Hemingvėjaus „Senis ir jūra“.
Savo gyvenime esu disciplinuota, atsakinga, minimali vartotoja ir gyvenu pagal įprastas taisykles. Esu krikščionė katalikė. Gyvenu sėkmingoje santuokoje. Viduje jaučiuosi laisva eiti savo vieninteliu nepramintu taku.
Man laimė – kad gimiau. Taip gavau dovanų mylimą Lietuvą, brangintiną pilietybę ir taisyklingą lietuvių kalbą. Man laimė – tai gausi ir gausėjanti šeima, taip pat jau 11 metų pildomas valstybės biudžetas iš mano sėkmingo verslo pajamų. Laimė – turėti kasdienės duonos, šviežio vandens ir taikų dangų virš galvos.
Nuo dvejų metų esu panevėžietė. Buvau tipinis Tulpyno vaikas – augome vienodai murzini, su raktais ant kaklo, aktyvūs nuo ryto iki išnaktų, laimingi, alkani ir nubrozdintais keliais. Buvome asfalto vaikai.
Gamta man buvo lyg paralelinis pasaulis. Vos už 20 kilometrų nuo Panevėžio, jaukioje senelių sodyboje, glostydavau šiltus ir minkštus paršiukus, sukviesdavau nakčiai močiutės vištas ir lankydavau žaltį miške. Myliu išmintingą gamtą, ja gėriuosi ir tausoju. Po namus vaikšto gamtos atstovas – Kurilų salų bobteilas katinas Lynx.
Panevėžys man yra vienintelė pasaulio koordinatė, kur yra prisegta mano širdis. Tai mažas modernus didmiestis. Myliu jį už gamtos gausą, minimalistinę erdvę, išskirtinę kultūrą ir gyvą virsmą. Už draugišką ir patogią erdvę kurti ir plėtoti savo verslą.
Antroji knyga jau parašyta. Lieka tik patikrinti ir paleisti į gyvenimą. Tai detektyvinio romano „Silvijus“ tęsinys. Pirmąją knygą sudaro dvi serijos, antroji knyga taip pat susideda iš dviejų serijų. Jų visų jungtis yra jaunas intelektualus detektyvas Silvijus. Pačios serijos yra savarankiškos.
