Statistika skelbia, kad Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka apie 500 lengvųjų automobilių. Jais važinėjantieji raginami persėsti į labiau aplinką tausojantį viešąjį transportą.
Tačiau Panevėžio rajono gyventojai be nuosavo transporto lieka atkirsti nuo pasaulio. Prireikus pas gydytoją ar į vaistinę, kaimo žmogus turi susitaikyti, kad visą dieną teks kaip benamiui bastytis po miestą.
Panevėžio rajone į kai kuriuos kaimus važiuoja vos du autobusai per dieną – ryte ir vakare.
Panevėžio rajono savivaldybės vadovai prasidėjus antrajam karantinui neslėpė, kad 30 proc. bus mažinama reisų, o nuo šių metų balandžio autobusų turėtų dar labiau mažėti. Tačiau plūstelėjus gyventojų skundams, rajono meras Povilas Žagunis bando aiškinti, kad pavežėjimo paslaugos Savivaldybės biudžetui tampa vis didesne našta – pernai vežėjams išmokėta 780 tūkst. eurų kompensacijų.
Kulbiuose gyvenanti Lina Lukšytė guodžiasi, kad šiuo metu į miestą nuvažiavus ryte, autobusas į Kulbius grįžta tik 17.20 val. Turinčiai negalią moteriai per mėnesį tenka mažiausiai du tris kartus vykti į Panevėžį pas gydytoją ar į vaistinę. Lina sako paprastai užtrunkanti iki poros valandų, o visą dieną bergždžiai leidžia autobusų stoties laukimo salėje.
„O ką daryti? Su taksi važiuoti tikrai per brangu, nors teko ir šiomis paslaugomis naudotis, kai visai nebuvo autobusų. Margučiai, Kulbiai, Liudvinava, Pavašuokiai, Taruškos, Jasvilonys – kaimai kaip nuo pasaulio atskirti“, – guodėsi L. Lukšytė.
Visą straipsnį skaitykite kovo 3 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.