Vieno Ramygalos gatvės daugiaaukščio gyventojai iki šiol negali atsigauti po sekmadienio vakaro įvykių.
Visiškai girta, vos ant kojų bepastovinti jauna moteris pro septinto aukšto langą išsviedė vos septynių mėnesių nedidelį šunelį.
Nors kaimynai sužalotą keturkojį nuvežė pas veterinarą, tačiau nuo patirtų daugybinių sužalojimų šuniukas neišgyveno.
Atsikratė augintinio
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Tačiau gyvūnų globėjai pastebi, kad realybė gerokai skiriasi nuo įstatymo raidės: keturkojų skriaudėjai retai kada sulaukia realios laisvės atėmimo bausmės.
Gelbėjo kaimynai
Apie tai, kad moteris pro septinto aukšto langą išmetė savo augintinį, sekmadienio vakarą, apie 19.20 val., policijai pranešė neabejingi kaimynai.
Liudininkų teigimu, prieš pat skrydį pro langą šuniukas garsiai sucypė ir buvo tiesiog išsviestas. Nors į žemę iš didelio aukščio trenkęsis šunelis dar buvo gyvas ir skubiai nuvežtas pas veterinarijos gydytoją, jo išgelbėti nebuvo jokių galimybių: vos septynių mėnesių kalytei sulaužyti visi šonkauliai, sutrupintas stuburas.
„Atvejis, kai jauna mergina pro langą išmetė savo augintinį, tik parodo, kaip svarbu, kokioje terpėje auga vaikai.“
R. Liberienė
Kalytės šeimininkę pažinojusieji teigė, kad moteris savo augintinį nuolat skriaudė, ne visada išvesdavo į lauką.
Kad keturkojis 27-erių panevėžietei buvo nereikalingas, išduoda ir socialiniuose tinkluose dar spalio viduryje pasirodęs skelbimas, jog moteris dovanojanti vos pusės metų kalytę.
„Nesurado, kam padovanoti, tai atsikratė tokiu žiauriu būdu. Nesuvokiama, o ir atvykusiems pareigūnams pradėjo sekti pasakas, kad šunelis stuburą susilaužė vaikščiodamas kieme“, – tokiu jaunos kaimynės elgesiu baisėjosi to paties namo gyventoja, nenorėjusi viešinti savo pavardės.
Nespjaudavo į svaigalus
Įtariamajai tą vakarą nustatytas sunkus, net 2,87 promilės girtumas.
Kaimynų teigimu, moteris kartu su sugyventiniu jų name gyvena apie metus.
Pora nespjaudavo į taurelę, gana dažnai mėgdavo lankytis aplinkiniuose alaus baruose. Viename jų dar spalio viduryje moteris buvo įsivėlusį į kruviną incidentą, kai tarp baro lankytojų kilus konfliktui peiliu sužalotas vyras.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Rasa Meištė patvirtino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Jo bejausmei šeimininkei gresia baudžiamoji atsakomybė.
Šiemet vien Panevėžyje ir Panevėžio rajone pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.
Spalio viduryje toks tyrimas pradėtas ir vienam panevėžiečiui, kuris sumetė keturis gyvus kačiukus į plastikinį maišą ir juos užkasė.
Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado užkastus katinėlius. Ištraukti iš po žemių jie dar gyvi perduoti beglobių gyvūnų organizacijos „Puma“ savanoriams, tačiau netrukus du jų nugaišo.
„Dar daugiau yra administracinės atsakomybės atvejų, kuomet gyvūnas nėra nužudomas ar suluošinamas, bet patiria smurtą ar netinkamą elgesį“, – teigė R. Meištė.
R. Liberienės teigimu, smurto prieš gyvūnus faktai dažniausiai paaiškėja atsitiktinai. P. Židonio nuotr.
Paaiškėja atsitiktinai
Panevėžio gyvūnų globos draugijos direktorė Rūta Liberienė teigė, kad atsakyti, ar smurto atvejų prieš gyvūnus daugėja, ar mažėja, sudėtinga, mat ne apie visus yra pranešama. Dažniausiai tokie faktai paaiškėja atsitiktinai.
„Pavyzdžiui, vienas paskutinių įvykių, kai Kauno rajone vaikai, pamatę, kad vyriškis į upelį įmetė maišelį su gyvūnais, informavo apie tai tarnybas. Maiše buvo septyni maži šuneliai. Jeigu ne šie vaikai, apie tokį smurtą tikriausiai niekas ir nebūtų sužinojęs“, – teigė R. Liberienė.
Gyvūnų globėja pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau į gatves išmetama šunų senjorų – apakusių, neprigirdinčių, sunkiai besiorientuojančių aplinkoje. Užuot nukaršinę savo ištikimai tarnavusį draugą, kai kurie jų tiesiog atsikrato.
„Pastaruoju metu į prieglaudą mums atvežė tik vieną senjorą, mirus jo šeimininkui. Didžioji dalis tokių senukų šunų pas mus atkeliauja tiesiog iš gatvių. Alkani, neprimatantys, neprigirdintys, paklydę. Kiek keliame nuotraukų į socialinius tinklus, praktiškai niekas tokių senelių nepasigenda. Suprantu, kad ne visi lankosi socialiniuose tinkluose, tačiau kaimynai tikrai praneštų. Bet gal taip lengviau – tiesiog paleisti į gatvę, kad nereikėtų karšinti“, – svarsto R. Liberienė.
Tikrina gyvenimo sąlygas
Tokia pat kasdienybe jau tapo ir neprižiūrimi keturkojai – nemaitinami, su įaugusiomis į kūną virvėmis, kuriomis jie rišami prie būdos.
Būtent dėl šios priežasties prieglaudos savanoriai šunelių nedovanoja tiems, kurie planuoja keturkojį apgyvendinti būdoje, pririštą trumpu pavadžiu.
„Neduodame šunų rišti prie būdų, tik auginti voljeruose. Kai pasakome, kad mūsų savanoriai gali atvažiuoti patikrinti, ar gyvūnui suteiktos geros sąlygos, kai kurie labai greitai apsisukę ant kulno išvažiuoja. Jeigu įtariame, kad galbūt gyvūnas gali būti netinkamai prižiūrimas, visuomet pravažiuojame pro naujuosius augintinio namus. Į kiemą nelendame, bet užtenka ir nuo gatvės matyti, kokia situacija. Net ir sutartyje esame įtraukę punktą, kad jeigu vieta bus netinkama, savanoriai turi teisę gyvūną paimti atgal į prieglaudą“, – pasakojo R. Liberienė.
Anot gyvūnų globėjos, jos praktikoje kol kas pasitaikė tik vienas toks atvejis.
Dar prieš pandemiją socialiniuose tinkluose buvo pasirodžiusi informacija apie Panevėžio gatvėmis valkataujantį šunį. Prieglaudos savanoriai iš karto atpažino buvusį globotinį.
Susisiekus su jo savininku, šis patikino, kad gyvūnas saugus ir prižiūrimas namuose, o pasakius, kad keturkojis rastas valkataujantis, šeimininkas puolė teisintis, neva keturkojis pats iššoko pro langą. Po šio pokalbio šuo vėl apsigyveno prieglaudoje.
„Įtartiniems asmenims, neblaiviems ar nepilnamečiams neduodame gyvūno. Turime ir savo juoduosius sąrašus, į kuriuos patenka žmonės, nuskriaudę keturkojį. Tiesa, tokių atvejų, kai tektų gyvūną paimti padedant policijai, dar nepasitaikė“, – kalbėjo R. Liberienė.
Auklėja šeima
Gyvūnų globėjos teigimu, reikia, jog pasikeistų ne viena karta, kad į naminį gyvūną būtų žiūrima kaip į draugą, šeimos narį, o ne daiktą, kurio vieta – tik prie būdos.
„Į prieglaudą atvyksta daug ekskursijų iš mokyklų ir darželių, matome, kaip vaikai elgiasi su keturkojais, kaip nori jais rūpintis ir globoti. Iš tokių vaikų tikrai geri žmonės išaugs. Bet vėlgi, šis atvejis, kai jauna mergina pro langą išmetė savo augintinį, tik parodo, kaip svarbu, kokioje terpėje auga vaikai. Jeigu smurtas prieš gyvūnus šeimoje bus norma, natūralu, užaugęs vaikas elgsis taip pat“, – įsitikinusi R. Liberienė.
Pasiuntė už grotų
Draugijos vadovės nuomone, dabartinės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais neatgraso.
Nors už gyvūno suluošinimą ar nužudymą teismas gali pasiųsti metams už grotų, vienetai smurtautojų sulaukia rimto atpildo.
R. Liberienės žiniomis, pastaraisiais metais realios laisvės atėmimo bausmės sulaukęs tik panevėžietis, prieš ketverius metus mečete užkapojęs savo šunį.
Apie kraupų įvykį policijos pareigūnus informavusi vyriškio kaimynė, netoli upės šalia savo namų radusi nukankinto gyvūno kūną.
Nuvykę į nurodytą vietą, policijos pareigūnai iš tiesų rado nužudytą šunį.
Vėliau veterinarijos gydytojas konstatavo, kad amerikiečių stafordšyro terjero mišrūnas užkapotas – ant jo galvos, kaklo bei nugaros matomos gilios kirstinės žaizdos, jam prakirsta kaukolė.
Pareigūnų surastas šuns šeimininkas neneigė išvakarėse nužudęs augintinį. Jis teigė, kad prieš pusantrų metų įsigytas keturkojis iš pradžių buvo ramaus būdo, tik nepaklusdavo dresūrai, o vėliau tapo neprognozuojamas, yra šeimininkui įkandęs į ranką, koją. Tą vakarą šuo taip pat tapo agresyvus, jo neklausė, todėl vyras supykęs griebėsi smurto.
Nenorėdamas žiūrėti į negyvą šunį, išnešė jį į kiemą, planuodamas vėliau užkasti. Lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad vyriškis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, o sunkinančia – kad šį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
Panevėžietis buvo nubaustas 30 parų areštu.