Kodėl vasarį tik 28 dienos ir kitos keistenybės

Yra manančiųjų, kad kadaise vasario mėnuo turėjo 29 dienas. Tačiau pirmasis Romos imperatorius Augustas nuvogė vieną dieną ir pridėjo prie rugpjūčio, mat tas buvo pavadintas jo garbei, o valdovas nenorėjo, kad jo mėnuo pagal dienas nenusileistų Julijaus Cezario vardą gavusiai liepai.

Tačiau tai mitas. Vasaris turi 28 dienas todėl, kad romėnams šis mėnuo iš pradžių net nebuvo reikalingas.

8 a. pr. Kr., kai dar galiojo Romulo kalendorius, metai turėjo 10 mėnesių ir prasidėdavo kovą – per pavasario lygiadienį, – o baigdavosi gruodį: Martius (31 diena), Aprilius (30 dienų), Maius (31 diena), Junius (30 dienų), Quintilis (31 diena), Sextilis (30 dienų), September (30 dienų), October (31 diena), November (30 dienų), December (30 dienų). Sausis ir vasaris tais laikais neegzistavo. Žemdirbiai kalendoriumi naudojosi kaip darbo grafiku, o žiema jiems nebuvo reikšminga, tai koks tikslas ją minėti?

Tačiau sudėjus Romulo kalendoriaus dienas tampa akivaizdi problemėlė: per metus jų tėra 304. Dar 61 diena prapuolusi į nebūtį.

Numai Pompilijui, antrajam Romos karaliui, tai atrodė kvaila. Kam išvis turėti kalendorių, jei šeštadalis metų tiesiog ignoruojamas? Todėl 713 m. pr. Kr. jis paskelbė kalendoriaus reformą ir jį suderino su 12 mėnulio ciklų (jų trukmė apie 355 dienas) bei pristatė romėnams du naujus mėnesius – sausį ir vasarį. Tiesa, jie buvo pridurti metų pabaigoje. Kadangi prietaringieji romėnai tikėjo, jog lyginiai skaičiai yra nelaimingi, reformatorius Numa Pompilijus stengėsi, kad kiekvienas mėnuo turėtų nelyginį dienų skaičių.

Deja, norint metuose išlaikyti 355 dienas, vienas mėnuo vis dėlto turėjo būti lyginis. Nepasisekė vasariui. Veikiausiai dėl to, kad buvo paskutinis eilėje.

Taigi karaliaus Numos kalendorius atrodė taip: Martius (31 diena), Aprilius (29 dienos), Maius (31 diena), Iunius (29 dienos), Quintilis (31 diena), Sextilis (29 dienos), September (29 dienos), October (31 diena), November (29 diena), December (29 dienos), Ianuarius (29 dienos), Februarius (28 dienos).

Suprantama, ir 355 dienų kalendorius turėjo trūkumų. Prabėgus keleriems metams pastebėta, kad metų laikai ir mėnesiai pradėjo nebesutapti. Kad išlaikytų ritmą, romėnai retkarčiais pradėjo įterpti 27 dienų keliamąjį mėnesį, pavadintą Mercedonius. Jie nurėždavo paskutines pora dienų nuo vasario ir keliamąjį mėnesį pradėdavo vasario 24-ąją.

Tokios manipuliacijos virto visuotiniu galvos skausmu. Keliamas mėnuo nebuvo pastovus – Romos žyniai spręsdavo, kada jis prasidės. O tie, būdami dar ir politikai, ne tik taškė Mercedonius po kalendorių, kaip užsimanė, bet ir begėdiškai naudojosi savo galiomis, kad, pavyzdžiui, pailgintų savo draugų skolų atidavimo terminą ir sutrumpintų priešų.

Atėjus Julijaus Cezario laikams, Romos imperijos žmonės jau supratimo nebeturėjo, kuri metų diena yra. Tad nieko nuostabaus, kad atėjo laikas dar vienai kalendoriaus reformai.

Cezaris panaikino keliamąjį mėnesį, bet kad kalendorius vėl grįžtų į vėžes, 46-ieji metai prieš mūsų erą turėjo būti 445 dienų.

Galiausiai žmogiškasis kalendorius vis dėlto buvo suderintas su Saulės kalendoriumi ir pridėtos dar kelios dienos, kad bendras jų skaičius būtų 365. Tiesa, vasaris, nuo tada atsidūręs kalendoriaus viršuje, vis tiek liko 28 dienų.

Trumpą mėnesį reikia švęsti!

Jei manote, kad vienintelė nereliginė ir nevalstybinė šventė vasarį yra Įsimylėjėlių diena, nustebsite: pasauliniu mastu šis mėnuo kupinas pačių keisčiausių progų švęsti.

Vasario 1-oji – Nacionalinė saldainių gaminimo diena (JAV).

Vasario 2-oji – Ežio diena.

Vasario 3-ioji – Darbo nuogiems diena.

Vasario 6-oji – Nacionalinė barzdaskučių diena (JAV).

Vasario 7-oji – Pamojuok kaimynui diena.

Vasario 11-oji – Patenkintųjų tuo, kad yra viengungiai, diena.

Vasario 13-oji – Kito vardo pasirinkimo diena ir Beprotiškos meilės sau patiems diena.

Vasario 14-oji – Nežemiškų būtybių kultūros diena (Ateivių kultūros diena).

Vasario 20-oji – Šiaurės pusrutulio „Hūdi hū“ diena (šią dieną visi, gyvenantieji į šiaurę nuo pusiaujo, turėtų vidurdienį išeiti į gatvę, iškelti rankas ir surikti „Hūdi hū“ – taip varoma žiema).

Vasario 23-ioji – Akmenslydžio pašlovinimo diena ir Nacionalinė čilio diena (JAV).

Vasario 25-oji – Atkimšk tą butelį diena (taip, tą, kurį saugote ypatingai progai).

Vasario 28-oji – Nacionalinė dantukų fėjos diena (JAV).