Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo pataisas, kurios apribotų galimybę valstybės lėšomis profesinėse mokyklose mokytis daug kartų– pirminis profesinis mokymas nemokamas būtų tik du kartus.
Mokslų nebaigus tektų valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už profesijos studijas. Šiuo pakeitimu, be kita ko, siekiama, kad į profesinę mokyklą nebūtų stojama tik dėl socialinių garantijų (draudimo, transporto lengvatų ir pan.).
Mokslų nebaigus tektų valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už profesijos studijas. Šiuo pakeitimu, be kita ko, siekiama, kad į profesinę mokyklą nebūtų stojama tik dėl socialinių garantijų.
Prezidentės teikiamos pataisos taip pat numato, kad du kartus įgijus profesiją vėliau nemokamas būtų tik tęstinis profesinis mokymas, kuris skirtas persikvalifikuoti ir trunka trumpiau nei pirminis. Tik tęstinis profesinis mokymas būtų nemokamas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.
Be kita ko, numatoma profesines mokyklas pertvarkyti į viešąsias įstaigas (dabar tai daugiausia biudžetinės įstaigos), į jų valdymą tikimasi labiau įtraukti darbdavius, savivaldos atstovus. Besimokančiųjų profesinėse mokyklose rengimas būtų labiau susietas su praktika realioje darbo vietoje. Profesinę kvalifikaciją mokinys galėtų įgyti vien už kompetencijas, praktiškai įgyjamas pas darbdavį.
Pasak prezidentės atstovų, pataisos rengtos bendradarbiaujant su Seimu, ministerijomis, verslo atstovais. Profesinio mokymo pertvarka turėtų apimti ir mokymo įstaigų tinklo peržiūrą. Šiuo metu Lietuvoje yra 70 valstybinių profesinių mokyklų.
Anot Prezidentūros, Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais. Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, bet profesinių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių.
„Turime stagnuojančią, nefunkcionalią ir archajišką sistemą, kai, pavyzdžiui, grožio specialistų rengiame daugiau nei pramonės ir socialinės rūpybos darbuotojų“, – sakė prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.
„Turime stagnuojančią, nefunkcionalią ir archajišką sistemą, kai, pavyzdžiui, grožio specialistų rengiame daugiau nei pramonės ir socialinės rūpybos darbuotojų“, – sakė prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.
Šiuo metu šalies profesinėse mokyklose mokosi 29 proc. mokinių, ES vidurkis siekia 50 procentų.
Tebevyksta priėmimas į mokyklas
Per pagrindinį priėmimą į profesines mokyklas priimta daugiau kaip 11 tūkst. mokinių, BNS nurodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Iš 833 per bendrąjį priėmimą pasiūlytų programų mokiniai pakviesti į mažiau nei 700.
Ketvirtadienį prasideda papildomas priėmimas į profesines mokyklas. Jame gali dalyvauti tik asmenys, neturintys pasirašytų profesinio mokymo sutarčių. Šiame etape stojantieji galės pateikti iki 3 pageidavimų, kurių eiliškumas nėra svarbus. Kiekvienas stojančiojo pageidavimas bus įvertintas ir stojančiajam pranešta, ar jis atitinka numatytus programos reikalavimus, o rugsėjo 7–10 dienomis stojantysis turės pasirinkti vieną programą, kurioje nori mokytis. Rugsėjo 12–15 dienomis profesinio mokymo įstaigose bus pasirašomos sutartys su priimtaisiais.
Šiemet pirmą kartą priėmimas į profesines mokyklas rengiamas per LAMA BPO, tikimasi, kad dėl priėmimas vyksta skaidriau.
Bendrajame priėmime dalyvauja daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų. Pernai į profesines mokyklas iš viso priimta 23,7 tūkst. mokinių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.