-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vilniaus universiteto Botanikos sodas pataiko į madą jau vien savo pavadinimu. Bet yra ir kita traukos priežastis – naujas Botanikos sodo Kairėnuose objektas, pavadintas Žaliuoju namu. Vienas iš jo projekto autorių, architektas Rolandas Palekas, pasakoja, kad jo studija visuomet atsižvelgdavo į aplinką ir jos gamtines sąlygas, tačiau projektuoti namą-augalą teko pirmą kartą. Nuo šiol šiame 800 m2 ploto administraciniame-laboratoriniame pastate Vilniaus universiteto mokslininkai ir studentai atlieka tyrimus ir išmėgina naująsias technologijas. „Natūraliai nutiko taip, kad architektūriniai želdiniai tapo viena iš botanikos sodo augalijos rūšių, kuri įdomi jo darbuotojams profesine prasme, o lankytojams pažintine“, – pasakoja R. Palekas. Vienas iš Žaliojo pastato, apstatyto vertikaliomis augalų kolonomis, privalumų, – žiemą sukuriama buferinė erdvė, kurioje natūraliai palaikoma šiek tiek aukštesnė temperatūra, o vasarą ten būna keletu laipsnių vėsiau.
Gamtos ir architektūros duetą pašnekovas vertina itin pozityviai. Jis jam atrodo pažangus ne tik estetine, bet ir tvarumo prasme. „Apželdinti interjerai ne tik gražiai atrodo, bet ir atlieka ekologines funkcijas, tarkime, valydami orą. O, pavyzdžiui, apželdintas stogas kaip kempinė absorbuoja lietaus vandenį, kuris vėliau išgaruoja. Dėl šios priežasties mažiau apkraunami miesto nuotekų tinklai: nereikia vandens nutekinti, valyti ir pan.“, – vardija pašnekovas.
Visgi progresyvūs architektūros ir botanikos sprendimai reikalauja ypatingos atidos ir priežiūros. „Nemažai kainuoja ir įrengimas, ir gyvenimas su augalais, – sako architektas. – Kalbu ne tik apie finansinius išteklius, bet ir apie laiką, dėmesį.“
(R. Paleko archstudijos nuotrauka)
Lietuvoje R. Palekui dažnai tenka susidurti su užsakovų noru savo būstu rūpintis kuo mažiau. Renkantis įvairias statybines medžiagas, tai būna vienas pagrindinių kriterijų: „Natūralios medžiagos yra gerai, bet jas reikia prižiūrėti, jos greičiau keičia išvaizdą, dėvisi“, – užsakovų žodžius atkartoja architektas. – Dar tenka įrodinėti, jog pojūtis, kokybė bus visai kitokie. Jei požiūrio pokyčių įvyks – šansų žaliajai architektūrai (ne tik spalvos, bet ir ideologijos prasme) bus dar daugiau.“
Kalbant apie dėmesį, užtenka užmesti akį į namų palanges. Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje pernai iškilę R. Paleko studijos suprojektuoti daugiabučiai architektus skatino pasvarstyti, kaip minimalistinį baltą fasadą paversti iškalbingesniu. „Sugalvojome naiviai paprastą sprendimą: su statytojais susitarėme, kad po kiekvienu langu jie iškart pakabins po gėlių lovelį. Tikimės, jog vienam kaimynui pasodinus gėlių, kitas nenorės atrodyti prasčiau ir paseks jo pavyzdžiu, ir fasadai pražys gėlėmis. Bus matyti, ar šis spėjimas pasiteisins“, – juokiasi architektas.
Architektui Ryčiui Mikulioniui su gamtos elementais interjeruose teko susidurti ne kartą. Vienas žymiausių jo įkurtos studijos „Plazma“ projektų – įmonės „Pixelmator“ biuras Šiaurės miestelyje Vilniuje, kurio įspūdingiausias akcentas yra vešliai apželdinta siena. „Viešųjų interjerų užsakovai atviresni tokiems dalykams, mat turi daugiau aptarnaujančio personalo. Štai „Pixelmator“ biuro žaliajai sienai prižiūrėti numatytas atskiras žmogus – tai vieno iš įmonės įkūrėjų mama. Žmonės įvertina priežiūrą ir dažnai sudėtingų sprendimų atsisako: praktiškumas dažniausiai paima viršų“, – teigia R. Mikulionis.
„Pixelmator“ biuras.
Kabantieji vazonai su svyrančiais tikrais ir netikrais augalais, specialios lentynos lapuočiams – kur kas mažiau kainuojanti būstų tendencija. R. Mikulionis spėja, kas jos įsigalėjimui įtakos turi jau keletą metų itin populiarus praeito amžiaus 6–7 dešimtmečio stilius, kuriame dominuoja sodrios ar dulksvos gamtinės spalvos ir nemažai žalumos. „Tačiau visuomet gali pastebėti ir lyderiaujančių dizaino gamintojų diktatą – vos išleidus kokį nors naują produktą, jį netrukus ima kopijuoti ir kiti“, – tendencijų atsiradimo priežastis įvardija architektas.
Interjero dizainerė Dalia Jakeliūnaitė teigia, kad tendencija auginti augalus namuose buvo visuomet: jau seniai pastebėta, jog žaluma pagyvina erdvę ir suteikia jai jaukumo. Tačiau tokia estetinė išraiška, kokia yra šiandien, susiformavo tik pastaruoju metu. „Augalai interjeruose, žiemos sodai kompensuoja miesto žalumos stygių. Dažnai žalesnės namų kertės atlieka ir savo funkciją, pavyzdžiui, tampa meditacinio pobūdžio erdvėmis su knygų lentynomis, patogiu krėslu. Neretai tarp dekoratyvinių augalų atsiranda ir turinčių gydomųjų savybių“, – pasakoja D. Jakeliūnaitė. Visgi šiandienos ritmu gyvenančiam žmogui tokia erdvė dažniau kuriama vien dėl estetinio pasigėrėjimo. „Galbūt finansine prasme žalumos namuose noras nėra įnoringas, bet priežiūrai reikia rasti laiko“, – pastebi dizainerė. – Net ir vazoninius augalus reikia pažinti: koks apšvietimas, temperatūra, oro drėgmė jiems tinka. Todėl dažniausiai prieglobstį interjere suranda nereiklūs augalai.“
D. Jakeliūnaitės kurtas interjeras.
Praėjusiais metais D. Jakeliūnaitė projektavo butą, kuriame gamtos inkliuzai buvo itin svarbūs: „Centrine būsto ašimi tapo skaitykla su oranžerija, matoma iš visų buto vietų. Oranžerija apsupta švieslangių, kurie suteikia augalams šviesos ir leidžia be didelių rūpesčių auginti įvairiausius lapuočius. O miegamojo zonoje atsiveriantis vaizdas sukuria įspūdį, tarsi miegotum gamtos apsuptyje.“
Jei nesate ekologijos šalininkas, tvarumo idėjos atrodo nesuprantamos ar brangios, o mada – tik tam, kad keistųsi – net ir tokiais atvejais verta apsvarstyti galimybę į savo aplinką įsileisti daugiau žalumos. Žmogaus psichologiją išmanantys architektūros ekspertai nepraleidžia progos priminti apie gamtos naudą emocinei būklei ir mūsų psichikai. Augalija nuramina, sumažina stresą, skatina giliau kvėpuoti. Tad pasirinkę miegoti, dirbti, valgyti ar ilsėtis gamtos apsuptyje vargu ar nusivilsite.
