„Labai džiaugiuosi šiuo procesu, nes jis vyko sklandžiai – neteko klientų dėl ko nors stipriai įtikinėti ar mums perlipti per save“, – šypsosi pirmuosius šeimos namus Santariškėse kūrusi architektūros ir dizaino studijos „Toota“ vadovė J. Žibūdienė.
Nepaisant sklandaus bendradarbiavimo, iššūkių nestigo. Sudėtingiausia buvo įveikti naujos statybos name esančio buto architektūrą. „Nevienodas langų aukštis, stambiagabaritės sijos, kolonos, ankšta, siaura virtuvės erdvė. Galiausiai viską komplikavo rekuperacijos sistema“, – kliūtis vardija architektė.
Tarsi priešprieša disharmonijai interjere atsirado tiesi linija. Einant per butą ją galima rasti baldų rankenose ar kojelėse, lubų juostoje ar lovos atkaltėje. Skirtingo aukščio, jokios vieningos sistemos neturinčias lubas „sutramdė“ gipsiniai karnizai. Vienoje vietoje jie slepia apšvietimą, kitoje yra kaip žymė lubų paaukštėjimui pabrėžti, dar kitur – kaip užuolaidos karnizas ar rekuperacijos vamzdžio apsiuvo dalis.
Interjerui vientisumo suteikia skirtingu santykiu patalpose kartojamos tos pačios medžiagos. Medis, atsveriantis šaltą betono paviršių, taip pat buvo vienas iš šeimininkų pageidavimų. Šia medžiaga kūrėjai padengė sienų plokštumas, po ja paslėpė spintas, sukūrė lovos pakylą.
Kontrastui pabrėžti kūrėjai pasirinko juodą spalvą. Buto duris architektė vadina „nematomomis“. Pagal sumanymą jos turi būti kuo mažiau matomos lygiose sienų plokštumose.
Į svetainės erdvę harmoningai įsiliejo prie lango įrengta darbo vieta. „Norėjome ją integruoti prie lango, kad dirbant būtų galima mėgautis natūraliu apšvietimu. Taip viskas iš funkcijos virto į vientisą sprendimą: laipteliai iki terasos pereina į darbo vietą ir tęsiasi kaip skaitymo kampas ar papildoma poilsio vieta už sofos“, – savo sprendimą pagrindžia J. Žibūdienė.
Daugiafunkcis sieninis šviestuvas leidžia patogiai skaityti sėdint tiek ant sofos, tiek ant palangės baldo. Pastarojo plotį interjero kūrėjai užfiksavo lubose. Architektės teigimu, iki lauko sienos jos nebūtų galėjusios tęstis dėl per mažo aukščio virš lango. „Durys į balkoną tiesiog neatsidarytų“, – detalizuoja ji. Todėl į viršų „pakilusi“ palangė ne tik atlieka kelias funkcijas, paryškina lubų geometriją, bet ir slepia papildomą apšvietimą.
„Saikas ir minimaliai atvira erdvė yra šio interjero sąlyga“, – pabrėžia J. Žibūdienė. Netradicinis požiūris į miegamojo erdvę – ryškiausias šios sąlygos išpildymo pavyzdys. Pamatę, kad pastačius normalaus dydžio lovą praeiti lieka tik siauri tarpai, projektuotojai ją sukonstravo pakyloje.
Šis sprendimas patalpai suteikė daugiau erdvės, nes nebeliko įprasto aukšto galvūgalio ir kontrasto tarp ankštos patalpos ir didelės lovos. Kadangi pakyla su čiužiniu yra beveik tokio paties aukščio kaip standartinė lova, gulint joje jaučiamasi visiškai taip pat.
Pakyla yra didelė daiktų talpykla arba vieta prisėsti priešais sieninę spintą. Šalia lovos esančios spintelės atstoja tradicinius stalelius, o krašte įmontuotuose stalčiuose sudėtus daiktus patogu pasiekti.
Apie tvarkingą rakandų ir buities prietaisų sudėjimą daug galvota ir įrengiant virtuvę. Gaminti mėgstantiems šeimininkams patogiai suplanuota erdvė yra ypač svarbi.
J. Žibūdienė atskleidžia, kad prie šaldytuvo paslėptas stalviršis su pagrindiniais smulkiais prietaisais: plakikliais, kombainais, kavos aparatu ir virduliu. „Tai tarsi papildoma virtuvės niša, kurią uždarai, kai norisi tvarkos“, – sako ji. Virtuvės salą projektuotojai orientavo į langą, kepimo dalį – į pašnekovą, sėdintį prie baro.