-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Trečiadienį „Lietkabelis“ (1 pergalė, 2 nesėkmės) nuo 19 val. sieks antros pergalės Europos taurės turnyro TOP-16 etape ir revanšo už nesėkmę Miunchene. Prieš savaitę Panevėžio ekipa neprilygo vienam Vokietijos krepšinio grandų ir nusileido 69:85. „Bayern“ TOP-16 etape žengia be pralaimėjimų (3 pergalės).
Kalbant apie Miuncheno lyderius, iškart žvilgsnis krypsta į Deviną Bukerį. Šis amerikietis Europos taurės turnyre vidutiniškai per mačą pelno po 12,7 taško ir atkovoja po 6,5 kamuolio (8-as rezultatas turnyre). Ne išimtis buvo ir praėjusi savaitė – 11 taškų ir 7 atkovoti kamuoliai. Miunchene 17 taškų pelnė amerikietis Nikas Džonsonas, 14 pridėjo bosnis Nihadas Džedovičius.
„Lietkabelio“ strategui Kaziui Maksvyčiui galvosūkis: kaip neleisti „Bayern“ krepšininkams dominuoti po krepšiais. Bavarai – geriausiai dėl atšokusių kamuolių kovojanti komanda (vidutiniškai per rungtynes – po 39,55 kamuolio). „Lietkabelis“ šioje kategorijoje – vos 15-as (vid. po 31,18 atkovoto kamuolio).
Žvelgiant į kitus statistikos parametrus, „Lietkabelis“ ir „Bayern“ per mačą atlieka vienodai rezultatyvių perdavimų („Lietkabelis“ vid. per mačą po 18,82 rez. perdavimo, „Bayern“ – 18,64 rez. perd.). Vokiečių klubas taikliau atakuoja iš dviejų taškų zonos, o „Lietkabelis“ geriau mėto tritaškius.
Beje, Panevėžyje „Cido“ arenoje vokiečiams vadovaus vyresnės kartos krepšinio gerbėjams puikiai žinomas serbas Aleksandras Džiordževičius. 1995-ųjų Europos krepšinio finale į Lietuvos krepšį jis įmetė 41 tašką ir iš esmės nulėmė serbų pergalę. Iš profesionalaus sporto A. Džordževičius pasitraukė 2005 metais ir nuo 2006-ųjų pradėjo trenerio karjerą. Prie „Bayern“ ekipos vairo A. Džordževičius stojo nuo šio sezono pradžios.
Vokietijos čempionate „Bayern“ klubas žengia 3-ioje pozicijoje (14 pergalių ir 3 nesėkmės).
Miuncheno „Bayern“ klubui vadovauja 49-erių serbas A. Džordževičius. Kol kas klubo vadovai neturėtų būti nusivylę jo darbu: „Bayern“ Vokietijos čempionate žengia lyderių trejete, o Europos taurėje turi geras galimybes patekti į kitą etapą. „FC Bayern Basketball“ nuotr.
Maždaug 15 milijonų eurų metiniu biudžetu disponuojantys bavarai nesišvaisto žaidėjų algoms. Brangiausiai mokamų Europoje rungtyniaujančių žaidėjų trisdešimtuke nerasime nė vieno „Bayern“ krepšininko.
2013–2014-ųjų sezone „Bayern“ Eurolygoje pasiekė Top-16 etapą, Europos taurės turnyre praėjusiame sezone Bavarijos klubas kovojo ketvirtfinalyje su Stambulo „Galatasaray“. Nors Miunchene „Bayern“ laimėjo 10-ies taškų skirtumu, tačiau Stambule nusileido 13-os taškų skirtumu ir pasitraukė iš turnyro.
1946-aisiais įkurtas krepšinio klubas gali pasigirti solidžia savo istorija ir pasiekimais. „Bayern“ triskart tapo Vokietijos čempionais (1953–1954 m., 1954–1955 m., 2013–2014 m.), kartą laimėjo šalies taurę.
Kitose F grupės rungtynėse Maskvos srities „Chimki“ (2/1) namuose susitiks su Ulmo „Ratiopharm“ (0/3). G grupėje „Lietuvos rytas“ (1/2) namuose priims „Nižnyj Novgorod“ ekipą.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) Turizmo ir sporto vadybos studijų programos absolventas, sporto žurnalistas Balys Šmigelskas sėkmingai apgynė mokslinį darbą, kurio pagrindinė tyrimo ašis – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų įvaizdį lemiantys veiksniai. Jis teigė, kad LKL klubai formuodami savo įvaizdį žengia teisingu keliu, tačiau tai vyksta šiek tiek per lėtai:
„Klubų vadovai vis labiau supranta įvaizdžio ir komunikacijos svarbą. Jau seniai praeityje laikai, kai visaverčiam profesionalaus klubo gyvavimui pakakdavo tik žaidėjų, trenerių ir keturių salės sienų. Sporto organizacijos įvaizdžiui įtakos turi daugybė vidinių ir išorinių veiksnių, todėl norint efektyviai plėtoti savo veiklą, svarbu identifikuoti svarbiausius iš jų. Norėdami išlikti konkurencingi, šiandien klubai turi kryptingai dirbti ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Deja, vis dar tenka susidurti su požiūriu, jog komunikacija ir rinkodara yra antraeilis dalykas. Klaidinga manyti, kad gerą komunikaciją didžiąja dalimi lemia turimi klubo finansiniai resursai. Puikiausias to pavyzdys – Utenos „Juventus“ klubas, kuris pagal surenkamą biudžetą yra tik antroje LKL lentelės pusėje, tačiau apgalvoti vadovų sprendimai šiam klubui leido ne tik iškovoti bronzos medalius, keturis kartus iš septynių patekti į lygos pusfinalį, bet ir solidžiai darbuotis klubo įvaizdžio kūrimo procese. Nuostabiai pastaraisiais metais dirba ir Panevėžio „Lietkabelio“ administracija“, – tvirtino mokslinio darbo autorius.
Aukščiausiu balu įvertintame darbe didžiausią įtaką klubų įvaizdžiui turinčius veiksnius autorius atskleidė pasitelkęs sporto vadybos ir komunikacijos specialistų bei sporto žurnalistų vertinimus. Apklausoje taip pat dalyvavo visų dešimties LKL klubų atstovai bei lygos vadovai.
