-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šio sezono pradžia „Žalgiriui“ atrodė nuostabi. Vasarą viena po kitos buvo pasirašytos sutartys su broliais Lavrinovičiais, Rimantu Kaukėnu, pajėgiais legionieriais ir treneriu Joanu Plaza, tad daugelis krepšinio mėgėjų iš džiaugsmo nenustygo vietoje. „Tai bus geriausias „Žalgirio“ sezonas nuo 1999-ųjų“, – buvo girdėti tai iš vieno, tai iš kito specialisto lūpų.
Viskas pasitvirtino. Jau daug kartų rašyta ir kalbėta, kad šiemetis „Žalgiris“ yra tokia komanda, kurios seniai niekas nematė. Krepšinio aikštėje žaidimas didžiąją sezono dalį kelia tik susižavėjimą. Tačiau problemos ir blogos nuotaikos, kad ir kaip būtų paradoksalu, prasideda tada, kai „Žalgiris“ nežaidžia.
Nors komanda skina pergales visuose frontuose, nuo praėjusių metų pabaigos netyla kalbos apie klubą krečiančius finansinius sunkumus ir bet kurią minutę krepšininkai dėl nemokamų atlyginimų gali atsisakyti vykti į rungtynes, paskelbti streiką ar išvažiuoti žaisti kitur. Kol kas visi žaidėjai vietoje ir, naujausiomis žiniomis, ruošiasi penktadienio Eurolygos rungtynėms su Bambergo „Brose Baskets“ klubu.
Tačiau šį kartą situacija itin rimta. Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybei atsisakius suteikti paramą, o antradienį sustabdžius Ūkio banko veiklą, komanda išties pakibo nežinioje. „Situacija ne prasta, o kritinė“, – Kauno savivaldybėje vykusiame miesto tarybos narių ir „Žalgirio“ atstovų susitikime teigė klubo sporto direktorius Vitoldas Masalskis. Komandos savininkas Vladimiras Romanovas ir V. Masalskis savivaldybės prašė 10 mln. litų, kad būtų sumokėtos algos ir žaidėjai bent pabaigtų sezoną. Kauno „Žalgirio“ tvirtovė pradeda skilinėti. Kada ji pradės griūti – dabar, ko gero, tik laiko klausimas.
36 mln. – toks biudžetas buvo numatytas prieš šio sezono pradžią. Tačiau realių pinigų komanda turėjo gerokai mažiau. Tiek išteklių „Žalgiris“ turėtų, jei savivaldybė skirtų žadėtą pinigų sumą, jei visi bilietai būtų parduoti, jei sėkmingai vyktų prekyba atributika ir t. t.
Turint (ar tikintis turėti) tokį biudžetą jau galima pagalvoti ir apie šį tą daugiau nei LKL čempionų titulas ir Eurolygos šešioliktuko etapas. Tad „Žalgirio“ vadovai atsiraitojo rankoves ir pradėjo veikti. Viskas būtų puiku, tačiau oro burbulai turi ypatybę sprogti. Vis labiau aiškėja, kad šio sezono „Žalgiris“ buvo išpūstas.
Tai toli gražu nėra precedentas Europos krepšinyje. Priešingai nei, pavyzdžiui, futbole, didžioji dalis krepšinio klubų dirba nuostolingai ir turi vienokių ar kitokių finansinių bėdų. Išskyrus kelis didžiausius, tokius kaip „Barcelona“, Maskvos CSKA ar Madrido „Real“.
Visų kitų komandų finansinė padėtis priklauso nuo vietos valdžios ar valstybės paramos, pagrindinio rėmėjo situacijos ir daugelio kitų veiksnių. Tuomet klubai turi dvi išeitis – arba desperatiškai sudėlioti dirbtinį biudžetą, o tik paskui bandyti jį įgyvendinti, arba taupyti ir verstis su mažesniais, bet garantuotais ištekliais. Pastarosios strategijos pavyzdys ilgus metus yra Belgrado „Partizan“. Nors pagrindinis Serbijos krepšinio klubas tikrai galėtų sau leisti bent kartą surizikuoti ir surinkti stiprią komandą, to niekada nebuvo. Serbai remiasi jaunais vietos talentais ir prie jų prijungia keletą patyrusių legionierių.
Priešinga medalio pusė, kurioje dabar atsidūręs ir „Žalgiris“, yra tie klubai, kurie nusprendžia, kad už galimybes svarbiau ambicijos. Tokių atvejų pasitaiko net Rusijoje, kur sporto klubams paprastai netrūksta turtingų rėmėjų. Bankrotui į akis neseniai pažvelgė Maskvos srities „Chimki“. Rimas Kurtinaitis, dar 2009 m. siūlęs užkalti Kauno sporto halės langus, pajuto, ką reiškia, kai tavo komanda yra prie mirties slenksčio.
Chimkų klubo situacija šiek tiek kitokia nei „Žalgirio“. Šis teigė, kad finansinių sunkumų kilo nesulaukus planuotų pinigų iš savivaldybės. Lygiai taip pat atsitiko ir „Chimki“, kai Maskvos apskrities valdžia nepervedė žadėtos paramos. Tačiau „Chimki“ yra grynai nuo valdžios priklausantis klubas. Socialinis projektas, kaip jį pavadino rusų žurnalistai. Pamaskvės komanda niekada neturėjo rimtų rėmėjų ir buvo visiškai priklausoma nuo valdiškų pinigų. O tokiais atvejais viskas paprasta: jei valdžia duoda, tau gerai. Kai ji nebeduos, tu pasmerktas.
Tačiau Rusijos valdžia lengviau švaistosi mokesčių mokėtojų pinigais. Maskvos srities gubernatoriaus pareigas laikinai ėjęs Andrejus Vorobjovas iš pradžių teigė, kad negali skirti lėšų klubo skoloms padengti, tačiau pradėjo kviesti stambius rėmėjus, kurie galėtų padėti komandai. Po dviejų savaičių visa 174 mln. rublių (apie 15 mln. litų) skola buvo padengta. Nors valdžia tiesioginės pinigų injekcijos ir nesuteikė (kyla daug įtarimų, kad visgi suteikė), bent jau padėjo klubui nenumirti – pati pakvietė rėmėjų ir gelbėtojų iš šalies. Kauno „Žalgiriui“ stebuklo tikėtis būtų pernelyg naivu.
