-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prasidėjusi mobilizacija Rusijoje, sustiprėję karo veiksmai bei artėjanti žiema gali paskatinti naują karo pabėgėlių iš Ukrainos bangą. Dar vasaros pabaigoje paramą ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimui teikianti organizacija „Stiprūs kartu“ pranešė, kad gyventojų galimybės priimti pabėgėlius iš Ukrainos jau išsemtos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į savivaldybes, prašydama rasti galimybių apgyvendinti bėgančiuosius nuo karo žiaurumų.
Panevėžyje naujiesiems pabėgėliams numatyta užleisti dalį uždarytos „Aušros“ progimnazijos, o rajone jiems paruošti buvę Linkaučių globos namai ir mokykla. Skaičiuojama, kad per abi savivaldybes pasitraukusiesiems iš karo zonos būtų parengta iki 400 vietų.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, šiuo metu baigiama derinti sutartis dėl bėgančiųjų nuo karo priėmimo.
Iš ministerijos Savivaldybė sulaukė prašymo pabėgėliams užleisti nenaudojamų mokyklų pastatus. Panevėžyje vienintelė tokia vieta – šiemet uždaryta „Aušros“ progimnazija.
Dalis patalpų joje jau užimtos – jose veikia švietimo įstaigų buhalteriją tvarkantis Panevėžio apskaitos centras, Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyrius, kitos organizacijos.
„Pabėgėliams esame numatę skirti du aukštus – iš viso 10 klasių. Skaičiavome, kad realu apgyvendinti apie 50 žmonių, bet jeigu bus ekstremali situacija, gal sutalpintume ir 100 – kuriam laikui bendroje patalpoje reikėtų pasispausti daugiau šeimų“, – skaičiavo T. Jukna.
Bėgantiesiems nuo karo numatytų patalpų remontuoti nenumatoma, tik atskirti jas nuo tų, kuriose jau veikia įvairios organizacijos.
Suskaičiuota, kad tokiam skaičiui žmonių bus per mažai sanitarinių mazgų. Pabėgėlių registracijos centras, veikiantis Rukloje, įsipareigojo Panevėžyje, šalia buvusios mokyklos, pastatyti konteinerinio tipo mobiliuosius namelius su dušais ir tualetais. Centras taip pat įsipareigojo aprūpinti buvusias klases lovomis, stalais bei kitais laikinai gyventi reikalingais baldais.
„Savivaldybė tik padėtų įjungti vandenį, nuotekų, kitus inžinerinius tinklus. Pastatyti lovas ar stalus neprireiks daug laiko, taigi, paruošti patalpas galime per gana trumpą laiką. O jeigu nutiks ekstremali situacija, paprašysime kitų įstaigų laikinai užleisti mokyklos sporto salę“, – kalbėjo T. Jukna.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Panevėžio savivaldybė buvo sudariusi sutartį su ministerijai pavaldžiomis švietimo įstaigomis dėl vietų pabėgėliams bendrabučiuose. Už jų priėmimą Savivaldybė mokėjusi ir nuomą, ir komunalines paslaugas. Sutartis teko nutraukti Vyriausybei nusprendus, kad savivaldybėms nebebus kompensuojama už nuomą.
„Mano žiniomis, bendrabučiuose apgyvendinta apie 120 ukrainiečių, bet kadangi dabar nebesekame situacijos, tikslių duomenų nežinome. Ministerija, tikėtina, taip pat įsivertino visas galimybes karo pabėgėlius apgyvendinti savo pavaldume esančių švietimo įstaigų bendrabučiuose“, – sakė T. Jukna.
Pabėgėlių registracijos centras, veikiantis Rukloje, įsipareigojo Panevėžyje, šalia buvusios mokyklos, pastatyti konteinerinio tipo mobiliuosius namelius su dušais ir tualetais. P. Židonio nuotr.
Panevėžio rajonas rengiasi apgyvendinti dar daugiau karo pabėgėlių.
Jiems numatyta užleisti buvusią Linkaučių mokyklą bei globos namus.
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis skaičiuoja, kad čia prieglobstį galėtų rasti apie 300–320 žmonių.
Pabėgėlių centro Rukloje skaičiavimais, esant ekstremaliai situacijai, vienam žmogui turėtų būti skiriami ne mažiau kaip 4 kv. metrai ploto.
„Pabėgėlių centras žada pasirūpinti infrastruktūra – pastatyti mobiliuosius namelius su sanitariniais mazgais, dušais, duoti baldų, o mes – pasirūpinti patalpų šildymu, žmonėmis, kurie valdytų situaciją. Preliminariai planuojama, kad pasiruošta priimti pabėgėlius bus spalio pabaigoje, bet viskas priklausys nuo situacijos“, – kalbėjo E. Lunskis.
Linkaučių globos namuose gyventi sąlygos išties geros.
Dar tik prasidėjus karui, Panevėžio rajono savivaldybė patalpas pritaikė gyventi: supirko baldus, reikalingą buitinę techniką, kitus svarbiausius buities daiktus.
Čia gali apsistoti apie trys dešimtys pabėgėlių, tačiau patalpos visuomet būna pustuštės. Šiandien Linkaučiuose glaudžiasi vos dvylika ukrainiečių.
„Kol kas šildymas įjungtas tik tose patalpose, kur gyvena žmonės, bet planuojame šildyti visą pastatą. Pagal susitarimą patalpas privalome paruošti per 72 valandas. Kiek žinau, šiuo metu karo pabėgėlius turi būti pasirengusios priimti šešios savivaldybės, mes esame ketvirti eilėje“, – teigė administracijos direktorius.
Dar vienai karo pabėgėlių bangai ruošiasi ir nevyriausybinės organizacijos, padedančios naujai atvykusiems ukrainiečiams.
Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyriaus vadovė Kristina Mickienė teigė, kad tokiems ekstremaliems atvejams iš anksto parengtas rezervas: apmokyti savanoriai, paruošti higienos priemonių paketai bei kita humanitarinė pagalba.
„Savanoriai padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus, teikia vertimo ir kitokią pagalbą. Humanitariniame centre yra galimybė gauti drabužių, batų, kitų reikalingų daiktų. Karas dar nesibaigė ir mūsų pagalba labai reikalinga“, – pabrėžė K. Mickienė.
Raudonojo Kryžiaus atstovė primena, dabar atvykusiesiems sudėtingiausia susirasti gyvenamąjį būstą.
Jiems nebesiūloma nemokamų būstų, kaip buvo karo pradžioje, o ir laisvų liko labai nedaug. Be to, keičiasi ir pačių karo pabėgėlių poreikiai.
„Tie žmonės, kurie jau susirado darbus ir įsitvirtino, ieško kiek patogesnio būsto, nori bent kiek pasigerinti buitį. O tik atvykusiems išties sunku viską pradėti nuo pradžių“, – pastebi K. Mickienė.
Jau penkerius metus Panevėžyje gyvenanti Panevėžio lėlių vežimo teatro aktorė Marija Patokova svarsto, kad prognozuoti, ar sulauksime naujos pabėgėlių bangos, labai sudėtinga.
Po sąlyginės ramybės į Kijevą bei kitus Ukrainos miestus okupantai vėl paleido raketas. Manoma, kad tai Rusijos atsakas į sprogimą, kurio metu buvo apgadintas vienintelis tiltas, ją jungiantis su okupuotu Krymu.
„Pati lankiausi Kijeve prieš mėnesį. Tuo metu ten buvo ramu. Daug ukrainiečių jau buvo grįžę į namus, bet Kijevas, kaip ir kiti miestai, vėl apšaudytas raketomis, žmonės priversti slėptis slėptuvėse. Ten, kur buvo santykinai saugu ir ramu, dabar taip nebėra“, – kalbėjo aktorė.
Pasak Marijos, pirmadienį beveik visoje Ukrainoje kaukė pavojaus sirenos. Net ir tuose miestuose, kur nevyksta aktyvūs karo veiksmai, nėra saugu.
Tarnybos labai stengiasi atkurti nutrauktus elektros laidus, šildymo sistemas, vandens tiekimą, bet daug namų sugriautų, o okupuotose teritorijose dauguma jų likę be jokių komunalinių patogumų.
„Niekas nenori išvažiuoti iš Ukrainos, bet šalyje nėra saugu. Net ir išvažiavusieji po kurio laiko grįžta į namus, jeigu jie dar yra. Iš savo šalies jie buvo priversti bėgti, išvyko ne dėl to, kad patys to norėjo. Kas nori ir kam nebaisu dirbti ne pagal savo specialybę, nesunkiai randa darbą ir Panevėžyje, bet namų ilgesys stipresnis. Daug kas grįžta atgal, nes jiems čia sunku save rasti“, – pastebi M. Patokova.
Komentarai
-
- Nuomonė
- 15:08 2022.10.15
Rodyti visus komentarus (1)Suremontavo, sukišo tiek pinigų ugdymo kokybei gerinti ,,Aušroje“ ir uždarė. Tokia tat ministerijos klerkų mąstymo kokybė. Bet atlyginimų kėlimui nėra lėšų.