-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Švietimo įstaigos kasmet per vargus užkamšydavo pedagogų etatus, tačiau šiemet Panevėžyje susiklostė neeilinė situacija. Į švietimo sistemą įsiliejus nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikams, mieste trūksta daugiau kaip dešimties lituanistų.
Iki naujų mokslo metų pradžios likus daugiau nei mėnesiui, švietimo strategai abejoja, ar pavyks rasti tiek reikalingų mokytojų.
Juolab kad daugumai jų darbas siūlomas tik metams – kol ukrainiečiai pramoks lietuvių kalbos ir galės integruotis į bendraamžių lietuvių klases.
Kol moksleiviai mėgaujasi vasaros atostogomis, mokyklų vadovai suka galvą, kuo pakeisti išeinančius pedagogus ir surasti naujus, kurie būsimus mokslo metus mokytų Panevėžyje prieglobstį radusių ukrainiečių šeimų atžalas.
Tik pradėjus į miestą plūsti pirmiesiems karo pabėgėliams, vaikus priėmusios mokyklos savaip sprendė jų integracijos ir mokymo problemą.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, pavasarį švietimo įstaigos nebegalėjo perorganizuoti mokymo ukrainiečių vaikams, mat buvo belikę vos pora mėnesių iki mokslo metų pabaigos.
„Mūsų tikslas buvo priimti tuos vaikus, suteikti jiems psichologinę pagalbą, socializuoti, kad greičiau pamirštų karo baisumus“, – sako vedėja.
Į bendras klases kartu su lietuviais priimti ukrainiečiai, suprasdami vos keletą žodžių, pamokose buvo stebėtojai. Ir patys pedagogai pripažįsta, kad to mokslu pavadinti negalima.
„Vaikai, nemokantys lietuviškai, pamokose buvo kaip svečiai. Taip, ukrainiečių vaikai buvo įtraukti į mokyklos bendruomenę, bet integravus juos į bendrojo ugdymo klases rezultato nebuvo. Dabar jie nori gerai išmokti lietuviškai ir siekti kokybiško ugdymo“, – tvirtino S. Sėrikovienė.
„Čia ir problema, nes lituanistų labai reikia ir daug, o jiems darbą galėsime pasiūlyti vos metams.“
S. Sėrikovienė
Po diskusijų su mokyklų vadovais, pedagogais, ukrainiečių moksleivių tėvais nuspręsta Panevėžyje ukrainiečių vaikus mokyti tik lietuvių kalbos.
Kasdien jie turėtų po keturias penkias lietuvių kalbos pamokas.
Nuo antrojo pusmečio ukrainiečius būtų galima įtraukti į meninį ir fizinį ugdymą.
Silvija Sėrikovienė neatmeta, kad dalis mokyklų gali ir nesulaukti taip reikalingų naujų lituanistų, mat su šiais specialistais sutartys bus sudaromos tik vieneriems metams. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Taip pat pastebėta, kad, palyginti su lietuvių mokiniais, ukrainiečių labai menkos anglų kalbos žinios, todėl mokykloms bus siūloma ieškoti resursų šiems vaikams organizuoti bent po kelias papildomas anglų kalbos pamokas per savaitę.
S. Sėrikovienės teigimu, optimalus variantas būtų, kad su viena klase dirbtų vienas pedagogas lituanistas. Skaičiuojama, kad Panevėžyje tam reikės daugiau kaip dešimties lietuvių kalbos specialistų.
Aukštaitijos sostinėje yra per du šimtus mokyklinio amžiaus ukrainiečių vaikų.
Sudarant jų išlyginamąsias klases atsižvelgta, kad kiekviename mikrorajone būtų bent po mokyklą, kuri tokias turėtų.
S. Sėrikovienė pripažįsta: rasti tokį būrį lituanistų – nemenkas iššūkis.
Neatmetama, kad dalis mokyklų gali jų ir nesulaukti, mat su šiais specialistais bus sudaromos tik trumpalaikės sutartys.
„Čia ir problema, nes lituanistų labai reikia ir daug, o jiems darbą galėsime pasiūlyti vos metams. Viliamės, kad su pradinių klasių vaikais galės dirbti ne tik lituanistai, bet ir tų klasių mokytojai. Tokiose klasėse turės dirbti ir mokytojų padėjėjai, bet tikimės, kad jų atsiras iš pačių ukrainiečių. Kiek žinome, mūsų mieste nemažai pedagogų iš Ukrainos. Jau pavasarį kai kurios mokyklos mokytojų padėjėjais įdarbino kelis ukrainiečius pedagogus“, – pasakojo Švietimo skyriaus vedėja.
Jeigu atsitiktų taip, kad iki mokslo metų pradžios nepavyktų rasti lituanistų ukrainiečiams mokyti, numatytas ir planas B.
Pasak S. Sėrikovienės, tokiu atveju lituanisto etatas būtų išdalytas toje mokykloje jau dirbantiems pedagogams. Ukrainiečius galėtų mokyti ir kitų kalbų specialistai, galintys darbui su išlyginamąja klase skirti bent po kelias valandas per savaitę.
„Rugpjūtį su mokyklų vadovais dar ieškosime sprendimo, vertinsime kiekvienos ugdymo įstaigos galimybes. Pasirinkus antrąjį modelį gal nebūtų tokia didelė pedagogų trūkumo problema“, – svarstė S. Sėrikovienė.
Vedėjos tvirtinimu, išlyginamosios klasės bus tik mokyklose. Darželiuose taip pat yra nemažai ukrainiečių, tačiau jie puikiai integruojasi su savo bendraamžiais bendrose grupėse.
Komentarai
-
- Mokytoja
- 01:18 2022.07.26
Rodyti visus komentarus (1)Perskaičiau straipsnį. Lyg ir domintų darbas, bet niekur nerandu, pagal kokią programą reikia dirbti, t. y., ko ir kiek reikia mokyti ir išmokyti. Internete radau: ten nurodomos mokytojo kūrybiškumo galimybės (gryna teorija), pateikiami pavyzdžiai, kaip tai galima būtų įgyvendinti (jie, beje, beveik visomis pasaulio kalbomis, išskyrus lietuvių k.). Nežinau, kiek man reiktų valandų pasiruošti 1 pamokai, o jei 4 ar 5? Beje, koks dabar mokytojo 1 val darbo įkainis? Ar apsimoka aukoti savo laiką, kurį galiu be jokių pasiruošimo skirti tik sau?