-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuva viena iš nedaugelio šalių pasaulyje puoselėja ruginės duonos tradicijas, tai neatsiejamas mūsų paveldas, kurį būtina mylėti ir saugoti. Ruginė naminė duona kepama jau kelis šimtmečius, spėjama, jog jos istorija siekia net septynioliktą amžių.
V.Stankevičienė tikina, kad su rugine duona draugauja nuo pat vaikystės. Ir kaip ją kepti, išmokė jos pačios mama: „Puikiai pamenu, kad mama į duonelę jokiu būdu nedėdavo kvietinių miltų, todėl ir dabar kepame ją tik iš ruginių. Mano mama visada pasakodavo, kad nors įdėjus kvietinių miltų padidėtų duonos tūris ir kepalas būtų didesnis, tačiau ji greičiau susentų . O mūsų duona – kuo senesnė, tuo skanesnė“, – šypsosi pašnekovė.
Į Daujėnų duonos kepimą sudėta senųjų šeimininkių informacija, tradicinės receptūros, tradiciniai gamybos metodai, naudojami autentiški indai, būtent todėl ši duona vienintelė Lietuvoje turi unikalų ženklinimą. 2014 m. vasario mėn. Europos Komisija „Daujėnų“ naminę duoną įtraukė į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą, kurį sudaro daugiau nei 1200 saugomų produktų Europoje. Ji tapo šeštuoju lietuvišku saugomu paveldu Europos Sąjungoje. Tai didelis pasiekimas ir įvertinimas.
Visas ruginės duonos gaminimo procesas vyksta namų ūkyje, laikantis senovinių ir autentiškų tradicijų. Ruginių miltų tešla rauginama lėtai mediniame kubile. Duonai iškepti reikia ruginių miltų, vandens, cukraus, druskos, kmynų ir savaiminio raugo iš duonkubilio. Moteris tikina, kad duoną kepti yra sunkus fizinis darbas. Ji prisimena, kad vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje ji mamos klausdavo, kiekgi dar reikės minkyti tešlą. O ji atsakydavo – kol sienos bus šlapios. Tad norint iškepti gerą duoną kelis kartus paminkyti neužteks.
Norint iškepti gerą duoną reikia nepraleisti daug svarbių žingsnių, o kiekviena kepėja turi savo paslapčių, kuriomis vengia dalytis su kitomis. V. Stankevičienė tikina, kad duonos kokybė ir skonis labai priklauso nuo duonkubilio ir jame pasiliekančio raugo.
Todėl paprastai duonkubilio šeimininkės niekam neskolindavo, kad kita kepėja neišsineštų duonos rūgšties ir nesugadintų toje šeimoje išauginto raugo. Kiek laiko rauginti ir maišyti , kiekviena kepėja nustatydavo pagal savo patirtį ir receptūrą. Be to, ruginė duona yra tikras rankų darbo šedevras, kadangi didžioji dalis procesų būtent atliekama jomis – ruginių miltų plikinys įmaišomas, lėtai rauginama savaiminiu raugu, duona minkoma mediniame kubiliuke. Svarbu, kad duonkubilio nors viena šoninė lentelė būtų ąžuolinė, nes į duonkubilio sieneles įsigėręs raugas duonai suteikia specifinį skonį. Neįtikėtinas faktas, bet duonos skonis priklauso ir nuo paties kepalo dydžio.
Veiklos pradžioje ji kepė duoną aplinkiniams gyventojams, tačiau pirkėjų ratas plėtėsi, tad plėstis turėjo ir jos verslas. Ir ji nusprendė įkurti įmonę „Saimeta“, o ji šiuo metu yra net padidinusi savo asortimentą. Įsigyti galima ir sausainių, ir riestainių, ir pyragų, ir populiariųjų grybukų bei kitų kepinių.
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius tikina, kad „Daujėnų“ naminės duonos gali klientams pasiūlyti kooperatyvo organizuojamuose mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose Kauno,Vilniaus mieste, didžiosiose parduotuvėse „Maxima“ veikiančiuose specializuotuose skyriuose „Linkėjimai iš kaimo“ ir kt.
„Pastebime, kad vis daugiau žmonės atsigręžia į kokybę. Atėję nusipirkti mėsos ar daržovių, duonos ar kiaušinių, jie nori žinoti, kur ir kaip produktas užaugintas. Smagu susitikti ir su pačiais ūkininkais, galinčiais daugiau papasakoti apie savo veiklą ir vertybes“, – sako ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas.
Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“, ES ekologinės gamybos logotipu, Lietuvos nacionaliniu ženklu, saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN) arba saugoma geografine nuoroda (SGN) ženklinami produktai pasižymi kokybe ir išskirtinumu.
„Žmonės orientuoti į kokybę, o ne į kiekybę. Ir sąmoningoji visuomenės dalis – vis labiau. Be to, pirkdami vietinius produktus saugome gamtą, nes sutrumpiname tiekimo grandines. Skatiname lietuvišką verslą, o tai ypač svarbu dabartiniame kontekste, kad mūsų šalis būtų stipri. Be to, kadangi šiame versle esame ne vienerius metus, pastebime, kad lietuviai mėgsta vartoti vietinę produkciją, ją labai vertina“, – sako M. Maciulevičius.
Projektą remia Žemės ūkio ministerija pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.
