Mokslo metus pradėjo atsisveikinimo nuotaika

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• Aktualijos
• 2021.09.01 14:01

Daugybę metų tvyrodavusį įprastą mokslo metų pradžios šventinę nuotaiką šįkart pritemdė pandemijos paskleista nežinia, o vienai Panevėžio mokyklai šis rugsėjis – paskutinis.

Ypatingi šie mokslo metai bus ir mažiausiai Panevėžio rajone Bernatonių mokyklai. Kitados ją lankė per 100 mokinių, o šiemet į klases susirinko viso labo 17 vaikų.

Permainų nuo šių metų sulaukė ir dvi rajono mokyklos – Ramygalos gimnazijos skyriumi tapo Vadoklių pagrindinė mokykla, o Miežiškių pagrindinė mokykla nuo šiol – Raguvos gimnazijos skyrius.

Panevėžyje mokslo metus pradėjo 9640 mokinių. Pastaruosius 20 metų Aukštaitijos sostinėje kasmet mažėjęs mokinių skaičius, šiemet vėl kyla į viršų. Miesto Savivaldybei pavaldžios mokyklos sulaukė 80–čia mokinių daugiau nei pernai.

Panevėžio rajone į mokslus kibs 2781 pirmų–dvyliktų klasių moksleivis. Rajono besimokančiųjų skaičius ir toliau mažėja. Šiemet rajono mokyklos sulaukė 28 mokiniais mažiau nei pernai.

„Aušros“ progimnazija sutiko paskutinį rugsėjį – jau po metų jos mokiniai pravers kitų mokyklų duris. P. Židonio nuotr.

Laukia kraustynės

Paskutinius mokslo metus pasitiko nuo 1966-ųjų gyvuojanti „Aušros“ progimnazija. Jos direktorė Giedrė Gruzdienė teigė, jog, nepaisant to, rugsėjis sutinkamas viltingai.

„Mokykloje niekas ir neakcentuoja, kad šie metai – paskutiniai. Visi žinome, kad laukia įsiliejimas į į V. Žemkalnio gimnaziją, kurios bendruomenės nariais tapsime“, – patikino direktorė.

Į „Vilties“ progimnaziją šįmet susirinko 125 mokiniai, juos mokys 25 pedagogai – vienam specialistui tenka 5 mokiniai.

Iš viso mokykloje suformuotos 8 klasės. Sužinoję apie „Aušros“ laukiančią pabaigą, du progimnazijos pedagogai išėjo iš darbo, dar keli, tarp kurių – anglų, vokiečių, lietuvių kalbų, informatikos, fizinio ugdymo mokytojai, darbo susirado ir kitose mokyklose, tad nuo šiol dirbs per kelias mokymo įstaigas. O mokinių, anot G. Gruzdienės, dėl numatytos reorganizacijos iš šios mokyklos į kitas išėjo labai nedaug, bet naujų nebeatėjo. Nuo šių mokslo metų „Aušros“ progimnazija nebeformavo nei pirmų, nei penktų klasių.

Į vieną pamainą netilpo

G. Gruzdienė „Aušrai“ vadovauja nuo 2002-ųjų. Ji prisiminė, kad dar tuomet mokykla dirbo dviem pamainomis, o dar anksčiau ją lankė kone dešimčia kartų daugiau – per 1200 mokinių. Ši mokykla, nuo pat jos įkūrimo vadinta 4-ąja vidurine mokykla, gyvavimo pradžioje garsėjo sustiprintu chemijos mokymu, vėliau joje buvo sustiprintas vokiečių kalbos dėstymas.

„Šiuo metu mokykla orientuojasi į mokinio pažinimą, pagalbą jam, asmeninį ugdymą“, – tvirtino G. Gruzdienė.
Anot jos, nedidelėje mokykloje, kur mokinių nedaug, lengviau užtikrinamas individualus mokymas, pedagogai gali daugiau dėmesio skirti kiekvienam mokiniui.

Nepalanki mikrorajono specifika

G. Gruzdienės teigimu, drastiškas mokinių mažėjimas „Aušroje“ – rezultatas paties mikrorajono demografinės situacijos. Tai vienas seniausių mikrorajonų mieste ir jame bene didžiausia vyresnio amžiaus gyventojų koncentracija.

Visgi direktorė pastebi, kad rajonas pastaruoju metu jaunėja, butus jame perkasi jaunos šeimos. „Tačiau visi matome, kad jauni žmonės dabar mobilūs, mokyklas vaikams jie renkasi nebūtinai šalia namų. Mokyklos vaikams parenkamos netoli tėvų darboviečių, dažnai miesto centre“, – atkreipė dėmesį G. Gruzdienė.

O darboviečių „Aušros“ mokyklos mikrorajone bemaž nėra, tad jo gyventojai dažniau vaikams parenka miesto pradinę, taip pat santykinai netoli esančią, pirmą-dvyliktą klases turinčią V. Žemkalnio gimnaziją. Į šią mokymo įstaigą po metų išsikraustys ir visi „Aušros“ progimnazijos mokiniai.

G. Gruzdienė sako dar neapsvarsčiusi savo pačios darbinės ateities.

„Apie save mažiausiai galvoju. Man svarbu, kad gerai būtų mokiniams bei mokytojams“, – patikino direktorė.
Kas, po metų išsikrausčius mokiniams, bus daroma su likusiu tuščiu mokyklos pastatu, Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiojo stebėsenos ir analizės specialisto Eugenijaus Kuchalskio teigimu, spręs miesto politikai.

Pradėjo su diskoteka

Į šventę susirinkusių Vytauto Mikalausko menų gimnazijos gimnazistų šiemet laukė staigmena. Mokslo metai šioje mokykloje pradėti ne sveikinimo žodžiais, bet diskoteka, o vedė ją didžėjus Valdemaras Liudvinavičius, šią mokyklą lankančios aštuntokės Austėjos tėtis.

„Įprasta moksleivius sutikti sveikinimo kalbomis, bet mūsų mokykla nutarė, kad šiemet mažiau kalbėsime, daugiau šoksime. Žinia, šokome ne polką su ragučiais, o tai, kam mus „užvedė“ didžėjus“, – kalbėjo gimnazijos direktorė Emilija Kriščiūnaitė.

Anot direktorės, nepaisant pandeminių metų, Rugsėjo 1-osios šventėje jos nebuvo justi. Ji pasidžiaugė, kad tarp mokyklos darbuotojų „antivakserių“ nėra, nepasiskiepiję tik tie, kurie to daryti negali dėl sveikatos. Kad galėtų dirbti mokykloje, pastarieji darysis testus. O pasiskiepiję ir galimybių pasus turi 90 proc. kolektyvo.

Kiek pasiskiepijo moksleivių iš gimnaziją lankančių 427-ių, E. Krikščiūnaitė teigė negalinti pasakyti. Pasak jos, skiepijimosi duomenų nepavyko surinkti, nes prieš pat mokslo metų pradžią keitėsi mokinių elektroniniai dienynai.

Mokykla apsirūpinusi greitaisiais testais. Kad juos mokiniams būtų galima atlikti, bus prašoma tėvų sutikimo. O štai 16–mečiai ir vyresnieji sprendimą testuotis priims patys. Pasak E. Kriščiūnaitės, greitasis testas – tikrai neskausmingas, paimamas iš nosies gleivinės giliai nekišant mėginio. Greituosius testus darysis patys moksleiviai, tiesa, prižiūrint mokyklos darbuotojams.

„Jau ir pernai esame daręsi tokius testus, atsakymą jie parodo po 15 minučių“, – teigė mokyklos vadovė.

Šiųmetis rugsėjis Panevėžiui suteikia vilties – po dvidešimties metų mokinių gretos vėl pradėjo gausėti. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Mokysis ir per šalčius

Viena svarbiausių šiųmečių naujovių – Panevėžyje įteisintas nuotolinis mokymas ne ekstremalių situacijų metu. Pasak E. Kuchalskio, tai reiškia, kad pamokos vyks ir, tarkim, užklupus dideliems šalčiams. Anksčiau tokiu atveju mokymas būdavo visiškai nutraukiamas.

Nauja šiemet ir tai, kad pradinukams įvesta papildoma privaloma – šokio pamoka, o aštuntokai turės papildomą trečią fizinio ugdymo pamoką. Devintokams ir dešimtokams įvesta papildoma savaitinė matematikos pamoka.
Pagal dabartinius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymus, jei pandeminė situacija taps tokia, kad moksleiviams dėl ekstremalios situacijos teks mokytis nuotoliniu būdu, numatyta, kad vasario mėnesį abiturientai vis tiek privalės eiti į mokyklas – pamokos jiems vyks vadinamuoju kontaktiniu būdu.

P. Židonio nuotr.

I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• #mokiniai
• #moksleiviai
• #Panevėžys
• #rugsėjo 1-oji
• #šventė